Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sveikatos priežiūros finansavimo reforma Lietuvoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435
Aprašymas

Įvadas. Sveikatos priežiūros finansavimo bei draudimo patirtis Europoje. Sveikatos draudimas tarpukario Lietuvoje. Sveikatos priežiūros sistemos ir jos finansavimo bruožai sovietinės okupacijos metais. Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimo problemos ir diskusiniai klausimai. Finansavimo prioritetų nustatymas. Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo svarbiausi principai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimas. Sveikatos priežiūros finansavimo reforma pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje. Valstybės biudžeto pajamų analizė. Valstybės išlaidų analizė. Biudžeto deficitas ir valdymo problemos. Išvados.

Ištrauka

Kaip ir šiais laikais, prieš 200 metų Vakarų Europoje gyvenę žmonės, turėjo sveikatos problemų, ir tie patys žmonės bandė tas problemas spręsti. Pacientai kreipdavosi į mediką, ir kiekvienu atveju tai buvo šių individų reikalas. Mūsų laikais sveikatos priežiūra jau nėra tik jų reikalas: draudimo kompanijos bei socialinio draudimo fondai, profesinės organizacijos ir valstybė – tai nematomi sistemos dalyviai. Tačiau kiekvienai šaliai būdingos skirtingų proporcijų privatūs (individualūs) bei visuomeniniai (kolektyviniai) veiksniai. Šiuolaikinę sveikatos priežiūros organizavimo ir finansavimo modelių įvairovę sieja vienas bruožas – nė vienoje šalyje nedominuoja privati sistema, egzistavusi prieš du šimtus metų.

Darbo tikslas – išanalizuoti sveikatos priežiūros finansavimo reformą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros finansavimo raidą Lietuvoje.
2. Išanalizuoti Lietuvos Sveikatos draudimo įstatymo pagrindinius principus.
3. Išanalizuoti valstybės biudžeto išlaidas, skirtas sveikatos priežiūrai 2000 – 2003 metais.
Europos šalyse sveikatos apsaugos tarnybų finansavimas organizuojamas skirtingai. Vakarų Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos sąlyginai skirstomos į dvi grupes: "Beveridžo" ir "Bismarko" modelių. "Beveridžo" arba Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnyba susiformavo pagal 1942m. Beveridžo paskelbtą ataskaitą, kurioje buvo susistemintos 30-aisiais metais Švedijoje įgyvendintos sveikatos apsaugos sistemos, kuriose medicininis aptarnavimas finansuojamas iš bendrų mokesčių ir kontroliuojamas Parlamento. Medicinos paslaugos prieinamos kiekvienam šalies piliečiui ir šalyje gyvenančiam asmeniui. Gydytojų atlyginimas tokiose sistemose priklauso nuo aptarnaujamų pacientų skaičiaus, o stacionarai gauna bendrą biudžetą. Visos Šiaurės Europos šalys (Danija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija) įdiegė ir išsaugojo šį modelį po Antrojo Pasaulinio karo. Pietų Europos šalys (Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija) prisijungė prie šios grupės 1980 metais, o Kanada – 1970 metais. Dabar šis modelis dominuoja išsivysčiusiose šalyse. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-09
DalykasMedicinos kursinis darbas
KategorijaMedicina
TipasKursiniai darbai
Apimtis33 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis101.14 KB
AutoriusDaina
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasVisuomenės sveikatos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sveikatos prieziuros finansavimo reforma Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 33 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 6 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą