Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Vaikų ligos (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų ligos (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435
Aprašymas

Ūmus tonzilitas: formos, etiologija, klinika, diferencinė diagnostika, komplikacijos, antibakterinis gydymas. Ūminis sinusitas ir ūminis otitas vaikų amžiuje: ūminio sinusito formos, diagnostika, antibakterinis gydymas; ūminio otito klinika ir diagnostika, komplikacijos, gydymas. Ūminis vidurinės ausies uždegimas - ūminis otitas. Sinusito gydymas (pagal Raugalę). Sinusitis acuta antibakterinis gydymas. Sekreto drenažo pro sinusų angas gerinimas. Otitis media acuta antibakterinis gydymas. Otitis media acuta papildomas gydymas. Ūminis bronchitas. Obstrukcinis bronchitas. Bronchiolitas. Obstrukcinis bronchitas. Bronchiolitas. Obstrukcinis bronchitas. Ūminės pneumonijos klasifikacijos. Vaikų ūminė nekomplikuota pneumonija: etiologija, klinika, diagnostika, antibakterinis gydymas. Nenustatytos etiologijos visuomenėje įgytos veikų pneumonijos gydymas antibiotikais (pagal Raugalę). Vaikų ūminė komplikuota pneumonija: segmentinė destrukcinė, toksinė pneumonijos; pleuritas, pleuros empyema, pneumotoraksas; antibakterinis gydymas, intensyvi terapija Atipinė pneumonija: mikoplazminė pneumonija, chlamidinė pneumonija, gydymo principai Mikoplazminė pneumonija. Klinika. Diagnostika. Diferencinė diagnostika. Gydymas. Klinika. Bronchinės astmos ypatumai vaikų amžiuje. Astminė būklė. Gastroezofaginio refliukso liga. Etiologija: GER mechanizmai sudėtingi. Gydymas. Vaikų vėmimo diferencinė diagnostika: pilorospazmas,pilorostenozė, acetoneminis vėmimas. Acetoneminis vėmimas. Etiologija ir patogenezė. Klinika. Gydymas. Cistinė fibrozė. Patofiziologiniai-patomorfologiniai pakitimai. Klinika. Kvėpavimo organų rentgenologiniai pakitimai. Bronchoskopiniai duomenys. Plaučių funkcijos vertinimas. Arterinio kraujo įsotinimo deguonimi tyrimų klinikinė – diagnostinė reikšmė. Kvėpavimo organų bakterinė infekcija, sergant CF. Ankstyvos plaučių ligos komplikacijos. Pagrindiniai virškinimo trakto bei mitybos pažeidimai. CF diagnostika. Prakaito elektrolitų tyrimas. Kasos funkcijos tyrimas. Prenatalinės diagnostikos metodai. Pagrindiniai CF diagnostiniai kriterijai. Gydymas. Skreplius mobilizuojančios ir evakuojančios priemonės. Atsikosėjimą lengvinančios priemonės. Aerozolių terapija. Krūtinės ląstos fizinės terapijos metodai. Antibakterinė terapija. Celiakija. Kūdikių hipotrofija ir paratrofija. Anoreksija. Patogenezė. Klasifikacija. Diagnostika. Gydymas. Paratrofija. Anoreksija. Rachitas. TBC spondilitas – stuburas iškrypsta krūtinės srityje, kifozė su aštriu kampu. Kupra išlieka. Antenatalinė profilaktika. Spazmofilija. Klinika. Diagnostika. D hipervitaminozė. Etiologija. Atopinis dermatitas. Vaikų egzema. Vaikų egzema.

Ištrauka

.Ūmus tonzilitas: formos, etiologija, klinika, diferencinė diagnostika, komplikacijos, antibakterinis gydymas.
Ūminis tonzilitas - tai infekcinė viso organizmo liga, pasireiškianti gomurio tonzilių uždegimu, rečiau - viso ryklės limfoepitelinio žiedo pakitimu. ( pagal LOR, p.176: tonsillitis acuta, angina – tai ūminė infekcinė-alerginė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių audinio (dažniausiai-gomurio tonzilių) uždegimu. )
Formos: I.Pirminė angina:
• katarinė- angina catarrhalis - uždegimas apima viršutinį gleivinės sluoksnį. Gleivinė tik hiperemiška. Tai lengviausia forma, trunka 3-5 dienas.
• folikulinė- angina follicularis - kai uždegimas pažeidžia tonzilių parenchimą ir jų paviršiuje matyti smulkių geltonų pūlių prisipildžiusių pūslelių. Supūliavę folikulai pratrūksta 2-3-ą ligos dieną, liga trunka 5-7 dienas.
• lakūninė- angina lacunaris - ant tonzilių atsiranda plačių baltai gelsvų apnašų (plėvių). Pradžioje plėvės lakūnose, vėliau išplinta ant viso tonzilės paviršiaus, bet jos ribų nepereina. Apnašos lengvai nubraukiamos (dif. nuo difterijos).
• opinė- plėvinė.
II.Antrinė angina: angina atsiradusi sergant infekcinėmis ir kraujo ligomis (simptominė angina).
Dažniau angina serga mokyklinio amžiaus vaikai, kiek rečiau 3-6 m. vaikai, dar rečiau- vaikai iki 3 m.
Etiologija: dažniausiai A grupės β - hemolizinis streptokokas, rečiau - auksinis stafilokokas, pneumokokas, adenovirusai. Besidaugindamas streptokokas plinta limfmagyslėmis, todėl į procesą įtraukiami sritiniai limfmazgiai.
Vaikas angina suserga peršalęs ar dėl kitų priežasčių sumažėjus organizmo atsparumui. Infekcija dažniausiai būna egzogeninė. Ji patenka oro-lašeliniu, tiesioginio kontakto ar alimentiniu būdu. Galima ir autoinfekcija: iš kariozinių dantų, prienosinių ančių ir kt.
Klinika: liga prasideda staiga, bendru negalavimu, ryklės, galvos, sąnarių skausmu, šaltkrėčiu. Kūno tº gali padidėti iki 40ºC ir daugiau. Vaikas intoksikuotas, nevalgo, nes ryjant maistą ir seiles skauda. Mažas vaikas dažnai vemia. Liežuvis su baltomis apnašomis, pažandžių limfmazgiai padidėję, skausmingi.
Ligos pradžioje gali būti tik ryklės gleivinės it tonzilių hiperemija, o antrąją ligos dieną atsiranda pūlių prisipildžiusių pūslelių ar gelsvų apnašų. Po 4-5 dienų vaiko būklė pagerėja, liga paprastai trunka apie 5-7 dienas.
Diferencinė diagnostika: ūminis tonzilitas diagnozuojamas iš anamnezės, klinikinio vaizdo, faringoskopijos bei bakteriologinio tyrimo (nuograndų nuo tonzilių pasėlis).
Dažniausiai anginą tenka diferencijuoti nuo ūminio faringito. Kūdikiai dažniau serga faringitu. Faringito metu labiausiai pažeidžiama užpakalinės ryklės sienos gleivinė. Ji parausta, paburksta, pasidengia gleivingu sekretu, išryškėja folikulai. Ryjant maistą skausmas būna nestiprus, o ryjant seiles labai sustiprėja.
Lakūninę anginą reikia skirti nuo difterijos. Difterinės apnašos nuo tonzilių sunkiai nusiima, išplitę į aplinkinę gleivinę, gleivinė po jomis kraujuoja.
Tonzilių pakitimai taip pat būna sergant skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze, agranulocitoze ir kt.
Komplikacijos: streptokokai sensibilizuoja vaiko organizmą ir gali sukelti reumatą, infekcinį-alerginį miokarditą, nefritą, otitą, reumatoidinį artritą, rečiau sepsį, sepsinį endokarditą, meningitą.
Lokalios komplikacijos: flegmoninė angina, peritonzilinis abscesas. Susiformavus abscesui, vėl pakyla kūno tº, labai pablogėja savijauta vaikas negali prasižioti dėl šoninės ryklės sienos infiltracijos. Minkštasis gomurys asimetriškas.
Antibakterinis gydymas: sergantis ūminiu tonzilitu vaikas 6-8 dienas, kartais 10 dienų turi būti namie. 3 pirmas dienas - gulėti lovoje. Duodama gerti daug skysčių. Jei vaikas sugeba, patariama ryklę skalauti šiltu sodos ar valgomosios druskos tirpalu, ramunėlių nuoviru.
Prieš pradedant gydyti antibiotikais, reikia atlikti pasėlį nuo tonzilių.
Svarbiausias preparatas A grupės streptokokų sukeltam tonzilitui gydyti- benzilpenicilinas. Gydymas pradedamas nelaukiant pasėlio rezultatų. Benzilpenicilino dozės vaikams nuo 50 000 VV/kg iki 150 000 VV/kg per parą dalijamos į 4 kartus (dažniausia 60 000 VV/kg/ parai).
Jei vaikas alergiškas penicilinams, jis gydomas linkomicinu ar eritromicinu. Gydyti antibiotikais ne trumpiau kaip 10 dienų.
Sergantiems stafilokokine angina skiriama oksacilino 50-100 mg/kg/ parai dalijant į 4 dalis, ampicilino. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-09-20
DalykasMedicinos konspektas
KategorijaMedicina
TipasKonspektai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis97.79 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2011 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKazakevičienė
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku ligos (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 35 puslapiai 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Kazakevičienė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą