Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Patologinė fiziologija (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Patologinė fiziologija (6)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Infekcinio proceso etiologija. Virusai. Bakteriofagai, plazminės, transpozonai. Bakterijos. Chlamidijos, riketsijos, mikoplazmos. Grybai. Pirmuonys. Helmintai. Ektoparazitai. Neimuniniai apsaugos mechanizmai. Imuniniai apsaugos mechanizmai. Imuniniai apsaugos nuo ekstraląstelinių mikroorganizmų (EM) mechanizmai. Imuniniai apsaugos nuo intrląstelinių mikroorganizmų (IM) mechanizmai. Imuninis atsakas į virusus. Nespecifinis (įgimtas) imuninis atsakas į virusus. Specifinis imuninis atsakas į virusus. Imuninis atsakas į parazitus. Nespecifinis imuninis atsakas. Specifinis imuninis atsakas. Parazitinių infekcijų imunopatologiniai pokyčiai.

Ištrauka

Infekcinio proceso organizmai, galintys sukelti žmogaus infekcines ligas, priklauso įvairioms klasėms ir pagal dydį varijuoja nuo 2 nm poliomielito viruso iki 10 m dydžio žuvinio kaspinuočio. Patekus sukėlėjui į šeimininko organizmą, nebūtinai (ir ypač nedelsiant) turi išsivystyti infekcinė liga. Tačiau infekciniai veiksniai yra ta pirminė ir privaloma priežastis, dėl kurios atsiranda infekcinės ligos. Jie iš esmės lemia ligos specifiškumą – choleros virionas sukelia cholerą, žmogaus imunodeficito virusas – AIDS. Priklausomai nuo sukėlėjo savybių galima išskirti patogeninius ir sąlygiškai patogeninius ligų sukėlėjus. Jei į organizmą patenka patogeniniai sukėlėjai, liga dažniausiai išsivysto, tuo tarpu sąlygiškai patogeniniai sukėlėjai sukelia ligą tik esant tam tikroms sąlygoms (didelė jų dozė, sumažėjęs atsparumas ir t.t.). Patogeniškumas – rūšinis ir genetiškai determinuotas tam tikro sukėlėjo gebėjimas sukelti ligą. Patogeniškumo matas yra sukėlėjo virulentiškumas – individualus kiekvieno patogeninio sukėlėjo štamo požymis. Net minimalios labai virulentiškų sukėlėjų dozės gali sukelti mirtinas infekcijas. Tam tikrą reikšmę infekcinio proceso eigai turi ir infekuojanti dozė – gyvybingų sukėlėjų kiekis, kuris patenka į organizmą užsikrėtimo metu. Nuo jos gali priklausyti infekcinės ligos sunkumas, o jei užsikrečiama sąlygiškai patogeniniais sukėlėjais, - ligos išsivystymo galimybė.
Infekcijos atsiradimą lemia daugelis sukėlėjų: 1)virusai; 2)bakterijos; 3)chlamidijos, riketsijos, mikoplazmos; 4)grybai; 5)pirmuonys; 6)helmintai; 7)ektoparazitai. Toliau trumpai apibūdinsime jų vaidmenį infekcinio proceso metu.
Visi virusai priklauso nuo šeimininko ląstelės metabolizmo, t.y. jie yra intraląsteliniai parazitai, nes jų replikacija gali vykti tik naudojant šeimininko medžiagas. Jie klasifikuojami pagal nukleino rūgštis jų šerdyje (turinys DNR ir RNR) ir pagal formą. Dauguma iš maždaug 400 virusų, galinčių parazituoti žmogaus organizme, nesukelia jokių ligų, tačiau kai kurie gana dažnai sukelia ūmines infekcijas (gripo, peršalimo virusai). Kitiems yra būdingas ilgas latentinis laikotarpis ir ilgalaikė reaktyvavimosi galimybė (herpes virusai), dar kiti sukelia lėtinės ligas (pvz., hepatito B virusas). Įvairios virusų rūšys gali sukelti ligas, kurioms būdingi labai panašūs klinikiniai reiškiniai (pvz., viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai), tačiau kai kurie virusai priklausomai nuo paciento amžiaus ar jo imuninės sistemos būklės (pvz., citomegalovirusas) sukelia įvairių organizmo sistemų pažeidimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-02-27
DalykasMedicinos konspektas
KategorijaMedicina
TipasKonspektai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.34 KB
Autoriustaratata
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Patologine fiziologija (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą