Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina
Rūšiuoti pagal
  • Fizinio krūvio įtaka fizinei ir funkcinei organizmo būklei

    Įvadas. Pulsas. Ortostatinis mėginys. Kraujospūdis. Kūno masė. Kūno masės indeksas. Miegas. Apetitas. Noras sportuoti. Raumenų skausmas. Fizinis pajėgumas. Išvados. Priedai (1).
    Medicina, referatas(10 puslapių)
    2008-04-28
  • Fizinio krūvio įtaka žmogaus kraujotakos sistemai

    Įvadas. Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologija. Širdies ir kraujagyslių sistemos sandara ir funkcijos. Kraujo kelias. Fizinių pratimų įtaka širdies sandarai ir funkcijai. Širdies veiklos reguliavimas. Širdies adaptacija prie fizinių krūvių. Širdies ritmo reguliavimas. Kraujagyslės ir kraujotaka širdyje. Kraujotaka. Kraujagyslės. Kraujospūdis. Kraujas. Kraujo tūris ir sudėtis. Fizinių pratimų įtaka kraujo sandarai ir funkcijai. Eritrocitai. Hemoglobinas. Leukocitai. Išvados.
    Medicina, namų darbas(21 puslapis)
    2008-01-04
  • Fizinis aktyvumas (10)

    Sveikos gyvensenos pagrindai. Įvadas. Fizinis aktyvumas ir jo įtaka organizmui.. Fizinio aktyvumo sąvoka. Pakankamas fizinis aktyvumas yra naudingas. Nepakankamas fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo reikšmė vaiko vystymuisi. Fizinio aktyvumo formos. Kai kurios fizinio aktyvumo formos. Kūno kultūros pamoka – viena iš fizinio aktyvumo formų. Paprasčiausia fizinio aktyvumo forma – mankšta. Fizinio aktyvumo ypatybės. Fizinio aktyvumo funkcijos. Fizinį aktyvumą stimuliuojanti aplinka. Išvados.
    Medicina, referatas(17 puslapių)
    2009-05-25
  • Fizinis pajėgumas vaikystėje ir paauglystėje

    Fizinis pajėgumas vaikystėje ir paauglystėje. Sveikata, fizinis aktyvumas ir fizinis pajėgumas. Fizinio pajėgumo esmė. Širdies ir kvėpavimo sistemos reakcijos į mankštą. Širdies išeiga. Kraujotakos skirtumai ir hemoglobino koncentracija. Arterinis kraujo spaudimas. Ventiliacija. Gyvybinis pajėgumas. Kvėpavimo dažnis. Laktatas. Fizinio pajėgumo testų apžvalga. Paplitę testai. Testų palyginimas. Fizinio pajėgumo standartai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė. Vertinimo kriterijai. Laboratoriniai tyrimai. Tiesioginiai nustatymai. Netiesioginiai nustatymai. Širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermės vystymosi aspektai. Matavimai. Standartai. Fizinė veikla. Atsakas į treniruotes. Vaikų su negalia kardiorespiratorinės ištvermės įvertinimas. Cerebrinis paralyžius. Jaunatvinis reumatoidinis artritas. Skoliozė. Protinis atsilikimas. Raumenų jėga ir ištvermė. Laboratoriniai tyrimai. Vystymosi aspektai ir standartai pagal amžių. Sukeltas atsakas. Raumenų jėgos ir ištvermės vystymosi aspektai. Matavimai. Standartai pagal amžių. Fizinė veikla. Atsakas į treniruotes. Raumenų jėgos ir ištvermės įvertinimas vaikams su negalia. Raumenų distrofija. Cerebrinis paralyžius. Lankstumas. Matavimo kriterijai. Laboratoriniai lankstumo matavimai ir vystymosi aspektai. Galūnių judesio amplitudė. Stuburo paslankumas.
    Medicina, referatas(13 puslapių)
    2007-11-27
  • Fiziologija

    Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos. Hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių - šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė ir homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis turis ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Limfinė sistema. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinkščių šerdinės dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinkščių žievinės dalies funkcija.
    Medicina, špera(9 puslapiai)
    2005-06-21
  • Fiziologija (10)

    Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininėmis ir nemielininėmis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir divergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir H refleksų tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmes. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagr sensorines zonos. Pakenkimo pasekmes. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio – Mažandi dėsnis. Braun – Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymo refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūra ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Vegetacinės nervų sistemos mediatoriai. Cholinerginės ir adrenerginės skaid. M-, n- cholinorecept; adrenoreceptoriai. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema bei jų mediatorių poveikis į vegetacinius organus. Vegetacinė refleksija. Nugaros smegenų, pailgų ir vidurinių smegenų bei tinklinio darinio ir smegenėlių reiksmė vegetacinės funkcijos reguliacijai. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinių funkcijų reguliacijai. Limbinė sistema. Pirminių ir antrinių signalų sistema Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkcijų lateralizacija. Smegenų žievės funkcijų organizacija. Elektroencefalografija. Sukelto potenc. metodas. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Pagrindinių medžiagų apykaita, jos nustatymas. Specifinių dinaminių maisto medžiagų veikimas. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (faktorius). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Fizinė termoreguliacija. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ir kraujo apytakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo kiekis. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (eng). Jo nustatymas ir reikšmė. Kraujo pH ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Baltymai, jų funkcija. Kitos sudedamosios kraujo plazmos dalys. Kraujo forminiai elementai. Jų funkcijos. Hemoglobino funkcija. Hemoglobino patologiniai junginiai. Pirminė ir antrinė hemostazė. Kraujo krešėjas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Kraujo krešėjimo greičio nustatymas. Kraujo grupės, kraujo tipai. Rezus faktorius. Hla sistema. Kraujo perpylimas. Kraujo grupių nustatymas. Širdies elektrinis aktyvumas. Pagrindinio širdies ritmo vedlio automatizavimo joninis mechanizmas. Širdies automatizmavimo gradientas ir jo reikšmė. Elektrinio jaudinimo plitimas širdyje. Elektrokardiografija ir vektorkardiografija. Elektromechaninis ryšys miokarde. Miokardo susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas. Miokardo refrakterinis laikotarpis ir jo reikšmė. Spaudimo ir tūrio kitimas širdies ciklo metu. Fonokardiografija. Prieširdžių susitraukimo reikšmė. Širdies darbas ir energijos poreikis. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacija. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai. Vegetacininės nervų sistemos poveikiai į širdį ir jų mechanizmai. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose. Limfinė apytaka. Vietinė kraujotakos reguliacija, miogeniniai ir metaboliniai autoreguliacijos mechanizmai. Kraujagyslių endotelio funkcinė reikšmė. Nervinė kraujo apytakos reguliacija. Humoralinė kraujo apytakos reguliacija. Regioninės kraujotakos (vainikinės, smegenų, inkstų, plaučių) ypatumai. Kvėpavimo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometras, spirografas. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų perneša kraujyje. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujyje. Dujų apykaita audiniuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimas pakitusiomis sąlygomis. Ypatingi kvėpavimo judesiai. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrimas ir jo reguliacija. Virškinimas skrandyje, sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Nervinė ir humoralinė skrandžio sulčių išsiskyrimo reguliacija. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė bei išsiskyrimo reguliacija. Kepenų funkcijos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė. Jos išsiskyrimo reguliacija. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrecijos reguliavimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Įvairių maisto medžiagų rezorbcija. Rezorbcijos mechanizmas. Pasieninis virškinimas. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai. Inkstų funkcijos. Inkstų struktūra ir funkciniai vienetai. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtracija. Veiksniai, įtakojantys glomerulinės filtracijos greitį (gfr). Klirensas. GFR nustatymas. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono kanalų funkcijos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pasisavinimas ir pašalinimas. Organizmų skysčių tūrio ir osmosinio slėgio reguliavimas. Na ir K ekskrecijos reguliavimas. Šlapimo koncentracijos mechanizmas. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui. Šlapinimosi mechanizmai. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Hipofizės hormonai. Antinksčių žievės ir šerdies dalies hormonai, jų vaidmuo organizmo adaptacijoje. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Kasos endokrininė funkcija, jos hormoninė reikšmė angliavandenių apykaitai. Prieskydinės liaukų, čiobrialiaukės ir kankorėžinės liaukos hormonai, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyriški ir moteriški lytiniai hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrinologinė moters lytinio ciklo reguliacija. Lytinio vystymo fiziologija. Difuzinė endokrininė sistema. Audinių hormonai.
    Medicina, špera(52 puslapiai)
    2007-02-21
  • Fiziologija (11)

    Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotoninis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmės. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagrindinės sensorinės zonos. Pakenkimo pasekmės. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio–Mažandi dėsnis. Braun–Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymas. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūros ir funkcijos ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinės funkcijos reguliacijai. Limbinė sistema. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (FAK). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ph ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Širdies elektrinis aktyvumas. Elektromechaninis ryšys miokarde. Fonokardiografija. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų apykaita audiniuose. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Vandens apykaita. Skydliaukės hormonų vaidmuo.
    Medicina, špera(44 puslapiai)
    2007-03-19
  • Fiziologija (13)

    Audinių dirglumas. Membraninis potencialas. Nervų sistemos reikšmė ir funkcinė organizacija. Refleksas. Reflekso lankas. Refleksų klasifikacija. Sinapsės. Nervinio signalo perdavimas, reikšmė. Nervinių centrų savybės. Vegetacinės nervų sistemos funkcijos. Simpatinės ir parasimpatinės vegetacinės nervų sistemos dalys, jų funkcijos. Vegetacinių funkcijų refleksiniai centrai, jų įtaka vegetacinių funkcijų reguliavimui. Skersaruožiai ir lygieji raumenys, jų sandara ir inervacija. Skersaruožių ir lygiųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas. Pavienis ir tetaninis skersaruožių raumenų susitraukimas. Motorinė sistema. Motorinis vienetas, funkciniai motorinių vienetų tipai. Nugaros smegenų vaidmuo motoriniuose ir vegetaciniuose refleksuose. Išcentrinis nugaros smegenų valdymas. Smegenėlių funkcijos. Smegenų pusrutulių pamato mazgų funkcijos. Smegenų pusrutulių žievės reikšmė motorinėje sistemoje. Smegenų žievės funkcinė organizacija. Asociacinės žievės funkcijos. Kalba. Kalbos sutrikimai. Mokymasis ir atmintis. Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis. Atminties sutrikimai. Pagumbrio reikšmė ir integracinė veikla. Motyvacija ir elgesys. Emocijos ir limbinė sistema. Pagumburio reikšmė emocijų sukėlimui. Miegas. Miego rūšys. Miego mechanizmas. Jutimai. Anatominio apdorojimo principai. Somatosensorinės sistemos jutimai. Rega. Tinklainė. Akių judesiai. Klausa. Uoslė ir skonis. Hormonine organizmo funkcinė reguliacija. Pagubusio-hipofizės sistema. Hipofizė. Antinksčių hormonai. Kasos endokrininė funkcija. Skydliaukė. Vyriški lytiniai hormonai. Moteriški lytiniai hormonai. Neuroendokrininė moters lytinio ciklo reguliacija.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2008-01-01
  • Fiziologija (2)

    Kas yra sveikata. Pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos profilaktika. Psichofiziologija kaip mokslas studijuojantis žmogaus gamtą. Psichikos ir kūno sąveika. Pažinimo funkcijos pakitimai. Psichosomatika. Informacija ir prognozė. Kognityvinė streso teorija. Sensitizacija. Nervų sistema. Fiziologinių procesų tyrimo metodai. Endokrininė sistema, jos struktūra ir funkcija. Streso hormonai, jų veikimas. Miegas. Širdies ir kraujagyslių sistema: fiziologija, reagavimo mechanizmai. Kvėpavimo sistema: fiziologija, valdymo reikšmė sveikatai. Fizinis aktyvumas, judesių organizacija, ritmas, svarba sveikatai, įvertinimas. Virškinimo sistema, jos stadijos, įtaka sveikatai. Temperatūros reguliavimas įvairiose aplinkos sąlygose. Termoreguliavimas, organizmo gebėjimas palaikyti pastovią savo temperatūrą ir prisitaikyti prie aplinkos temperatūrų kitimų. Kraujas, jo sudėtinės dalys, normų reikšmė palaikant sveikatą. Reproduktyvinė funkcija, jos valdymas. Medžiagų apykaita, pagrindiniai faktoriai. Mitybos sudėtinės dalys ir reikšmė sveikatos atstatyme. Konservantai. Medžiagų eliminacija iš organizmo, šios funkcijos priežiūra. Organizmo reakcijos, jų ypatumai ir dėsningumai. Organizmo reakcijos ir autonominė sistema. Gynimosi reakcijos ir autonominė sistema. Bioritmai, įtaka sveikatai, jų faktoriai. Nuovargis. Poilsio reikšmė atstatant sveikatą. Stresas: teorija, mechanizmai, ypatumai, įtaka sveikatai. Stresas: padarinių šalinimas, prevencija.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2005-12-05
  • Fiziologija (4)

    Poikiloterminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Izotermija. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolio ir apvalkalo zonų temperatūra. Fizinė termoreguliacija. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nerviniai ir humoraliniai termoreguliacijos mechanizmai. Funkcinė sistema. Kraujo ir kraujo apytakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo sudėtinės dalys. Kraujo kiekis. Hematokritas, jo nustatymas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Jo reikšmė. Kraujo pH ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Baltymai, jų funkcijos. Kitos sudėtinės kraujo plazmos dalys. Kraujo forminiai elementai, jų f-jos. Eritrocitų spalvinis koeficientas (MCH). Hemoglobino funkcijos. Pirminė hemostazė. Kraujavimo sustojimas, jo mechanizmas. Antrinė hemostazė. Kraujo krešėjimas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Fibrinolizė. Antikrešuminė sistema. Kraujo grupės. Kraujo tipai. Rezus faktorius. HLA sistema. Kraujo perpylimas. Maisto ieškojimo motyvacijos susidarymas. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Skrandžio motorinė funkcija. Nervinė ir humoralinė skrandžio veiklos reguliacija. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos reikšmė virškinimui. Kepenų reikšmė virškinimui. Tulžies reikšmė riebalų virškinime. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Motorikos ir sekrecijos reguliacija. Kvėpavimo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometrija, spirografija, pneumografija, pneumotachometrija. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. Inkstų funkcijos. Inkstų struktūrinis ir funkcinis vienetas. Glomerulinė filtracija ir jos greitis. Glomerulinė filtracijos greičio nustatymas. Klirensas, jo ypatumai ir praktinis pritaikymas. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų (bazių) pusiausvyros palaikymui, palaikymo mechanizmai. Respiracinė ir metabolinė acidozė ir alkalozė, jų kompensavimo būdai. Šlapimo koncentravimo ir praskiedimo mechanizmai. Šlapinimasis ir jo mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pašalinimas ir pasisavinimas. Maisto ieškojimo motyvacijos susidarymas. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Skrandžio motorinė funkcija. Nervinė ir humoralinė skrandžio veiklos reguliacija. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos reikšmė virškinimui. Kepenų reikšmė virškinimui. Tulžies reikšmė riebalų virškinime. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Motorikos ir sekrecijos reguliacija. Storųjų žarnų reikšmė virškinime. Defekacija. Maisto medžiagų rezorbcijos ypatumai. Pasieninis virškinimas. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Antinksčių žievės ir šerdinės dalies hormonai, jų reikšmė. Skydliaukės hormonų vaidmuo organizmo procesams. Kasa, kaip endokrininė liauka, jos hormonų reikšmė. Prieskydinių liaukų, čiobrialiaukės ir kankorėžinės liaukos hormonai, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyriškieji ir moteriškieji hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrininė moters lytinio ciklo reguliacija. Lytinio vystymosi fiziologija. Kalcio ir fosforo apykaitos hormoninė reguliacija.
    Medicina, konspektas(16 puslapių)
    2006-03-01
  • Fiziologija (6)

    Kvėpavimo fazės. Išorinis kvėpavimo mechanizmas. kvėpavimo rūšys. Tarpliaurinis slėgis. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometrija ir spirografija. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamo, iškvepiamo ir alveolių oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų pernešimas kraujyje. OxiHb disociacija. CO2 junginiai kraujyje. Inkstų vamzdelių funkcijos, pernašos procesai ir jų mechanizmai. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų palaikyme, palaikymo mechanizmai. Respiracinė ir metabolinė acidozė ir alkalozė, jų kompensavimo būdai. Šlapimo koncentravimo mechanizmai ir praskiedimo mechanizmai. Maisto ieškojimo motyvacijos susidarymas.Virškinimas burnoj. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Skrandžio motorinė funkcija. nervinė ir humoralinė skrandžio veiklos reguliacija. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai, jų reikšmė. Skydliaukės hormonų vaidmuo organizmo procesams. Kasa kaip endokrininė liauka, jos hormonų reikšmė.
    Medicina, špera(8 puslapiai)
    2006-04-04
  • Fiziologija (7)

    Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos, hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis tūris ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Pagrindinė ir papildoma energijos apykaita. Organizmo energetinis balansas. Metodai energijos išeikvojimui nustatyti. Deguonies suvartojimas ir skola. Šilumos gamyba ir eikvojimas. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinksčių šerdinės dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinksčių žievinės dalies funkcija.
    Medicina, špera(8 puslapiai)
    2006-06-01
  • Fluoro panaudojimas odontologijoje

    Įvadas. Fluoras gamtoje ir žmogaus organizme. Fluoro poveikis organizmui. Dantų fluorozė. Profilaktinis fluoro poveikis. Profilaktinis dantų dengimas. Fluorą sudėtyje turinčios plombinės medžiagos. Silantai. Laineriai. Cementai. Kompomerai. Vandens fluoravimas, druskos fluoravimas, pieno fluoravimas.
    Medicina, referatas(9 puslapiai)
    2006-03-07
  • For and against alternative medicine

    Darbas anglų kalba. Alternatyvioji medicina. Acupuncture. Homeopathy. Aromatherapy. Herbal medicine.
    Medicina, rašinys(2 puslapiai)
    2008-01-11
  • Formavimo, pakavimo ir apdailos medžiagos

    Formavimo ir pakavimo medžiagos. Gipsinės formavimo-įpakavimo medžiagos. Fosfatinės formavimo-įpakavimo medžiagos. Silikatinės formavimo-įpakavimo medžiagos. Formavimo-įpakavimo medžiagų savybės. Naudojimas. Medžiagos naudojamos cheminiam metalinių protezų apdorojimui. Metalinių protezų detalių sujungimui naudojamos medžiagos. Apdailos medžiagos–abrazyvai. Šlifavimas. Abrazyvų tipai. Užbaigimo ir šlifavimo technika.
    Medicina, konspektas(11 puslapių)
    2007-01-19
  • Funkcinis magnetinis rezonansas (fMRi)

    Smegenų tyrimo metodai: Funkcinis magnetinis rezonansas. Metodas. Kam taikomas fMRI metodas? Pasiruošimas tyrimui. fMRI veikimo principas. Trūkumai ir privalumai. Privalumai. Trūkumai. Skiriamoji geba.
    Medicina, namų darbas(5 puslapiai)
    2010-04-20
  • Galvinės pirmeigos užpakalinis vaizdas

    PowerPoint pristatymas. Biomechanizmas. Galvos nusileidimas. Galvos prisilenkimas. Vidinis galvos pasisukimas. Galvos atsilošimas. Išorinis galvos pasisukimas. Vaisiaus kūno gimimas.
    Medicina, pristatymas(7 skaidrės)
    2008-01-10
  • Gamtos galia - fitoterapijos poveikis žmogaus organizmui

    Įvadas. Nepažintoji homeopatija. Homeopatijos skirtumas nuo tradicinio gydymo. Šio gydymo būdo privalumai. Gydymo vaistiniais augalais ypatumai. Kaip nugalėti sinusitą. Šaltalankis. Mango stebuklai. Receptai. Avokadas – vitaminų šaltinis. Kiviai – vitamino C "bombos". Papartis. Vaistažolių arbatos gydo. Sultys. Citrinos. Medus. Kaip pašalinti nemalonų burnos kvapą. Galvos skausmas. Karpos. Gripas. Sloga. Stiprina plaukus. Gydo pleiskanas. Stabdo plaukų slinkimą. Jei sutriko virškinimas.
    Medicina, referatas(19 puslapių)
    2005-10-23
  • Genetika (4)

    PowerPoint pristatymas. Polimerazės grandininė reakcija (PGR) ir jos atsiradimo istorija. Kas yra PGR? Kam reikia pagausinti tam tikrą DNR fragmentą? PGR naudojama. PGR principai ir taikymo sritys. DNR polimerazė. Ciklinė PGR. DNR denatūravimas. Pradmens prisijungimas. DNR sintezė. Ligos kurias galima nustatyti PGR pagalba. Virusinės kilmės. PGR ciklo privalumai. PGR ciklo trūkumai. Įvairios PGR modifikacijos. Apibendrinimas. DNR sekos nustatymas (sekvenavimas). Žmogaus chromosomų tyrimas ir indentifikavimo istorija. Normalus žmogaus kariotipas ir chromosomų skirstymas į grupes. Žmogaus kariotipas. Moters kariotipo sudarymas. Vyro kariotipo sudarymas. Žmogaus chromosomų ideograma. Chromosomų skirstymas. Kariotipavimas iš kraujo. Kariotipavimas iš kaulų čiulpų. Citogenetinių preparatų gamyba. Chromosomų preparatų paruošimo tvarka. Indų ruošimas. Reagentų ruošimas. Kraujo mėginių ėmimas. Žmogau periferinio kraujo limfocitų kultūros privalumai. Mitybinio mišinio ruošimas ir limfocitų kultūros sėjimas. Kultūros fiksacija. Preparatų ruošimas ir dažymas. Preparatų dažymo būdai. Diferenciniai chromosomų dažymo būdai. G būdu nudažytos chromosomos. C būdu nudažytos chromosomos. Q būdu nudažytos chromosomos. R būdu nudažytos chromosomos. Fluorescentinė in-situ hibridizacija (FISH). FISH tyrimo privalumai. FISH ir kariotipavimo palyginimas. R ir FISH metodais dažytos chromosomos. Indikacijos kariotipo tyrimui. Prenataliai atliekamo kariotipo tyrimo indikacijos. Postnataliai atliekamo kariotipo tyrimo indikacijos. Prenatalinė diagnostika. Prenatalinės diagnostikos tikslas ir skirstymas. Invazinė prenatalinė diagnostika. Choriono gaurelių biopsija. Amniocentezė. Kordocentezė. Celocentezė. Neinvazinė prenatalinė diagnostika. Ultragarsinis tyrimas. Motinos kraujo serumo tyrimas. Motinos kraujo serumo tyrimas. Vaisiaus ląstelių tyrimas motinos kraujyje. Trofoblasto ląstelių tyrimas. Preimplantacinė diagnostika. Rentgenologinis tyrimas. Chromosominių ligų priklausomybė nuo motinos amžiaus. Pagrindinės ligos, kurių prenatalinei diagnostikai taikomas DNR tyrimas. Lytinis chromatinas ir jo nustatymas. Lytinis chromatinas. Lytinio chromatino istorija. Lytinio chromatino nustatymas. Lytinio chromatino nustatymas iš burnos gleivinės nuograndų. Lytinio chromatino nustatymas iš kraujo. Lytinio chromatino atsiradimas. Lytinis chromatinas. Baro kūneliai.
    Medicina, pristatymas(93 skaidrės)
    2006-09-05
  • Genetika (6)

    Įvadas. Žmogaus genas. Apvaisinimas. Mutacija. Chromosominės mutacijos, genominės mutacijos. Mutageniniai veiksniai (fiziniai). Cheminiai mutageniniai veiksniai. Biologiniai mutageniniai veiksniai. Potencialūs žmogaus mutagenai. Mutacijų išlikimo trukmė. Paveldėjimo šeimoje analizė. Geneologinio medžio sudarymas. Dvynių metodas. Citogeninis metodas. Biocheminis metodas. Žmogaus paveldimos ligos. Nelytinių ląstelių chromosomų anomalijos. Dauno sindromas. Gonosomų anomalijos. Šeresevskio – Ternerio sindromas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos. Fenilketonurija. Paveldimos angliavandenių apykaitos ligos. Paveldimos lipidų, apykaitos ligos. Hiperlipoproteidemija. Paveldimos klausos, regos ligos. Katarakta. Didelio laipsnio trumparegystė. Gliaukoma. Regos nervo atrofija. Paveldimos kurtumo formos.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2007-02-13
Puslapyje rodyti po