Gyvūninės kilmės maistas. Mėsos ir žuvies produktai. Mėsos ir žuvies produktų mitybinė vertė. Maisto produktų konservavimo būdai ir jų higieninis įvertinimas. Bealkoholiniai gėrimai Higieniniai reikalavimai visuomeninio maitinimo įmonėms. Maisto produktų sandėliavimas, transportavimas, maisto paruošimas. Priemonės stabdančios mikroorganizmų dauginimąsi. Priemonės sunaikinančios mikroorganizmus bei jų sporas. Rauginto pieno produktai. Alkoholizmo požymiai. Alkoholizmo profilaktika. Alkoholiniai gėrimai. Alkoholio poveikis žmogaus sveikatai. Skaityti daugiau
Biochemija (2)Medicina, špera
(18 puslapių)
Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. Cukrinis diabetas. Atriopeptidai. Kininai. Renino-angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Antinksčių šerdies hormonai: struktūra, sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Hormonų veikimas per viduląstelinius receptorius. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą. G baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai –vaistai. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą. Ca ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; membraninė guanilatciklazė. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; citoplazminė guanilatciklazė. NO sintezė, veikimas, biologinis vaidmuo. Somatotropinas (STH). Gonadotropinai. Eukozanoidai (E). Melanotropinai (MSH). Antinksčių žievės hormonai. Moteriškieji lytiniai hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai. Tiroksinas ir kt. Jodtironinai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Skydliaukės hiperf-ja,hipof-ja, jų gydymui naudojami vaistai. Gliukagonas(G). Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu. Audiniai taikiniai. Hormonų ir neuromediatorių receptoriai. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Medžiagų apykaitos reguliavimas organizme. Neląstelinės signalinės molekulės(pirminiai tarpininkai). Hormonų klasifikacija.Biologinio poveikio ypatumai. Neuroendokrininės sistemos hierarchija. Skaityti daugiau
Biochemija (3)Medicina, špera
(26 puslapiai)
Pagrindinės baltymų funkcijos, sudėtis, struktūra, savybės. Baltymų klasifikacija. Paprastų baltymų virškinimas, įsisavinimas, puvimas. Amino rūgščių apykaita: peraminimas, dekarboksilinimas, dezaminimas. Ūmios fazės baltymai. Laisvieji radikalai. Kraujo plazmos baltymai. Bendrojo baltymo nustatymas. Baltymų frakcijų nustatymas, diagnostinė reikšmė. Disproteinemijos. Šlapimo rūgšties nustatymas. Kreatinino nustatymas kraujo serume, šlapime. Susidarymas organizme. Ureos nustatymas kraujo serume ir šlapime. Uremijos priežastis ir diagnostinė reikšmė. Kraujo Ph acidozė ir alkalozė. Bilirubino frakcijos, jų susidarymas. Bilirubino nustatymas ir diagnostinė reikšmė. Pagrindinės angliavandenių funkcijos, sandara, klasifikacija. Gliukozės skaidymas organizme: aerobinis ir anaerobinis gliukolizės ciklas. Gliukogenozės. Gliukoneogenezė. Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo serume. Klinikinė reikšmė. Tolerancijos mėginys. Amoniako nukenksminimas organizme, šlapalo sintezė. Lipidų sandara, klasifikacija, funkcijos. Lipoproteinai, jų funkcijos organizme. Cholesterolis ir aterosklerozė. Cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. MTL ir DTL esančio cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. Vandens apykaita organizme. Na,K,Cl nustatymas, klinikinė reikšmė. Fe apykaita organizme. Nustatymas kraujo serume. Fermentų cheminė prigimtis, sudėtis, savybės, reikšmė medicinai. eta-amilazės nustatymas serume. ALT ir AST, rūgštinės ir šarminės fosfatazės nustatymas. Kraujo krešėjimo fiziologija. Kraujo krešėjimo kaskadų teorija. Hemoraginės diatezės. Kraujo prieškrėšuminė sistema. Plazmos rekalcifikacijos laikas. Protrombino ir fibrinogeno nustatymas plazmoje. Kraujo krešėjimo laiko nustatymas pagal Li-Vaitą. Hormonai. 17 ketosteroidų nustatymas šlapime. Biocheminių tyrimų kokybės kontrolė. Saugos priemonės. Laisvieji radikalai, antioksidantai. Skaityti daugiau
BiomechanikaMedicina, špera
(12 puslapių)
Biomechanikos mokslo šakos, ryšys su kitais mokslais. Kinematika. Kinetika. Statika. Dinamika. Kūno savybės. Taškas. Poslinkis. Judėjimas. Judesys. Greitis. Inertiškumas. Pagreitis. Jėga. Darbas. Galingumas. Daviklių veikimas. Kūno tūris. Kaulai. Mineralinė kaulų dalis. Osteonas. Volfo dėsnis. Kremzlinis audinys. Sąnariai. Sausgyslės ir raiščiai. Raumuo. Raumens susitraukimas. Raumenų rūšys. Raumenų skaidulos. Raumens persitvarkymas. Kelio jungtis. Meniskai. Girnelė. Klubai. Stuburas. Parametrinės priklausomybės. Statinė jėga. Dinaminė jėga. Kritinis greitis. Ištvermė. Ekonomiškumas. Motorika. Brendimas. Skaityti daugiau
Biomedicininė technikaMedicina, špera
(31 puslapis)
Medaparatūros sąvoka kaip tiesinės ir netiesinės sistemos, jų amplitudės – ir fazės – dažnio charakteristikos, Medaparatūros komponentai ir jų pagrindinės charakteristikos, Fizioterapijos aparatūra, Klausos aparatai, Kraujospūdžio matuokliai (principinės schemos), jų veika, Rentgeno aparatūra (schemos, veika), pagrindinių fiziologinių parametrų ir charakteristikų nustatymas, Tomografai, schemos, jų veika, Branduolio magnetinio rezonanso įrenginių veikos principas, Termografai, schemos, jų veika, Holografijos ir tomografijos matavimo metodai medicinoje, Ultragarso žadintojai jų ypatybės, lygtys aprašančios jų dinamiką, rezonansas, Pjezožadintojų ekvivalentinė schema, jų pagrindinių parametrų skaičiuotė, Pjezožadintojų valdymo schemos, Ultragarso bangų panaudojimas kraujo srauto tėkmės greičiui matuoti, doplerio efektas, Skysčių, dujų, debito matuokliai, veiklos principas, Ultragarso galvutės ir jo skenavimo formos, Dirbtinio kvėpavimo ir narkozės aparatų veikla, juose naudojamų vožtuvų ypatumai, Fotometrai, jų paskirtis, veikla, Skysčių analizatoriai, jų veika, schemos, Ph analizatoriaus schema, veika, Dujų analizatoriai, jų veika, schemos, Šviesolaidžiai, jų pagrindinės charakteristikos. Optiniai lęšiai, jų pagrindinės charakteristikos, Endoskopai, jų sandara, veika, naudojimo sritys, Optiniai medicinos aparatai oftalmologijai, Lazeriniai medicinos prietaisai, Spinduliuotės matavimas, svarbiausieji jos energijos dydžiai, Radioaktyvumo matuokliai, Fotodozimetrai, Elektrosaugos reikalavimai medaparatūrai. Skaityti daugiau
Biostatistika (2)Medicina, špera
(29 puslapiai)
Statistika, jos reikšmė, medicininės statistikos rūšys. Pagrindinės sąvokos. Statistinio tyrimo planavimas. Statistinio tyrimo etapai. Statistinio tyrimo metodai. Atrankos būdai. Atrankinio stebėjimo apimtis. Pakankamas tyrimų skaičius, kai rezultatas išreiškiamas vidutine požymio reikšme. Pakankamas tyrimų skaičius, kai rezultatas išreiškiamas proporcija. Duomenų tipai. Medžiagos įvertinimas. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas. Statistinio tyrimo medžiagos apdorojimas. Variacinė eilutė. Aprašomoji statistika. Imtį apibūdinantys rodikliai. Normalus (Gauso) pasiskirstymas. Santykiniai dydžiai. Pasikliovimo intervalas. Dviejų rodiklių skirtumo statistinio patikimumo vertinimas. Patikimumo testai. Tyrimų klaidos, jų įvertinimas. Stratifikacijos metodas. Standartizacijos metodas. Užduotys: 1 užduotis. Yra 3 instrumentai, skirti matuoti medžiagos X koncentraciją kraujyje. Kiekvienu instrumentu atlikta 1 matavimu su žinomos koncentracijos X medžiagos tirpalu (standartinė koncentracija 10 mg/ml). 2 užduotis. Ištirta 143 berniukų ir 127 mergaičių hemoglobinas. Berniukų vidurkis 112 (SD=14), mergaičių 110 (SD=13). Klausimas: ar patikimas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių hemoglobino dydžių? 3 užduotis. Ištirta 143 berniukai ir 127 mergaitės, 36 (25proc.) berniukų ir 18 (14 proc.) mergaičių buvo mažesnio svorio negu norma. Klausimas: ar ištirtoje populiacijoje nepakankamo svorio berniukų daugiau, nei mergaičių? 4 užduotis. Norėta išsiaiškinti ar pesticidai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui. Tyrimo metu gauti tokie rezultatai. Klausimas: ar pesticidai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui? 5 užduotis. Tirti du lėtinio nugaros skausmo gydymo būdai: medikamentinis ir chirurginis. Tyrimo metu gauti šie duomenys. Klausimas: Ar efektyvus chirurginis gydymas? 6 užduotis. Norėta nustatyti ar kava turi įtakos skrandžio opos išsivystymui. Tyrimo duomenys. Klausimai. Kokio tipo tyrimas? Ar kava turi įtakos skrandžio opos išsivystymui? Kiek tai patikima? 7 užduotis. 24 ligoniai dalyvavo klinikiniame tyrime. Tyrimo metu gauti duomenys. Klausimai. Kokio tipo tyrimas? Ar efektyvus naujas gydymo būdas? 8 užduotis. Ištirta 344 asmenys (258 sergantys, 86 sveiki). Kiekvienam atliktas X testas. Teigiami testo rezultatai gauti 263 atvejais (iš jų tikrai sirgo 231 asmuo), neigiami rezultatai gauti 81 atveju (iš jų 54 asmenys tikrai sveiki). Užduotis: įvertinti testo prognostinius rodiklius. Skaityti daugiau
ChirurgijaMedicina, špera
(8 puslapiai)
Chirurgijos instrumentai. Antiseptika. Antiseptikos rūšys. Antiseptikai chirurginėje slaugoje. Aseptika. Stalelio paruošimas. Priešoperacinio periodo charakteristika. Bendras ligonio paruošimas operacijai. Pooperacinio periodo charakteristika. Pooperacines komplikacijos. Kraujavimas ir jų stabdymas. Ranku paruošimas procedūroms. Operacinio lauko paruošimas. Sterilumo kontrolė. Apsirengimo operacijai taisyklės. Hemotransfuzinis šokas, diagnostika ir slauga. Bendra chirurginė infekcija. Ūminis hematogeninis osteomielitas. Punkcija, siūlų nuėmimą, prižiūrint drenus. Nuskausminimo klasifikacija. Desmurgijos, transportinės imobilizacijos bei gipsavimo taisyklės ir technika. Bintavimo taisyklės. Veržiklio uždėjimo taisyklės. Priešoperacinio laikotarpio problemos. Karščiavimas. III laipsnio šokas. Pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Pūlingos infekcijos slauga. Kraujo perpylimo technika. Kraujo perpylimo taisyklės. Skaityti daugiau
Darbo medicinaMedicina, špera
(30 puslapių)
Darbo medicinos objektas, tikslai, uždaviniai. Dirbančiųjų bendras ir profesinis sergamumas Lietuvoje. Darbo medicinos tarnyba. Darbo fiziologija ir ergonomika, jų tikslai ir uždaviniai. Organizmo funkciniai ir morfologiniai pakitimai darbo metu. Nuovargis ir pervargimas: priežastys, simptomai, įtaka sveikatai. Nuovargio profilaktika. Darbo pobūdis, jo klasifikacija. Profesinės ligos, jų grupės, grupių atstovai. Sumažintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Padidintas atmosferos slėgis, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Aukšta temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Žema temperatūra darbo aplinkoje, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Infraraudonoji radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Ultravioletinė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio priemonės. Mikrobangė radiacija, jos įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Jonizuojančios radiacijos šaltiniai, rūšys, biologinis veikimas. Spindulinė liga. Dirbančiųjų apsauga nuo jonizuojančios radiacijos. Ultragarsas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Triukšmas, įtaka sveikatai, poveikio profilaktika. Vibracija, įtaka organizmui, poveikio profilaktika. Kenksmingi psichofiziologiniai veiksniai, jų klasifikacija. Netoksiškos dulkės: klasifikavimas, fizinės ir cheminės savybės, įtaka sveikatai. Pneumokoniozių klasifikavimas. Dažniau pasitaikančios pneumokoniozės, jų profilaktika. Apsinuodijimas anglies monoksidu. Apsinuodijimas amoniaku. Apsinuodijimas sieros vandeniliu. Apsinuodijimas sieros dioksidu. Apsinuodijimas gyvsidabriu. Apsinuodijimas chromu ir jo junginiais. Apsinuodijimas švinu. Apsinuodijimas švino tetraetilu. Apsinuodijimas manganu. Apsinuodijimas benzolu. Pesticidai, jų klasifikacija, sukeliamos sveikatos problemos. Skaityti daugiau
Fitoterapija (3)Medicina, špera
(12 puslapių)
Fitoterapija. Istorija. Vaistinių augalų rinkimas. Rinkimo sąlygos. Pumpurai (Gemmae). Lapai (Folia). Žolė (Herba). Žiedai (Flores). Vaisiai, sėklos (Fruetus). Vaistinių augalų vartojimas. Augalų veikliosios medžiagos. Baltymai. Angliavandeniai. Krakmolas. Celiuliozė. Pektinas. Alkaliodai. Opiumas. Kofeinas. Kokainas. Ergotominas. Nikotinas. Harmalis. Gliukozidai. Arbutinas. Raugai arbatanidai. Organinės rūgštys. Eteriniai aliejai veikimas. Flavanoidai. Fermentai. Kosmetinės procedūros panaudojant augalinę žaliavą. Terminas talasoterapija. Algoterapija. Titnagdumbliai. Diatominas. Rudadumbliai. Melsvadumbliai. Žaliadumbliai. Raudondumbliai. Pirtys. Vantos. Augaliniai aliejai: Kaip išsirinkti gerą aliejų? Abrikosų aliejus. Avokado aliejus. Kakavmedžio sviestas. Kviečių gemalų aliejus. Migdolų aliejus. Nakvišų aliejus. Saulėgrąžų aliejus. Simondsijų aliejus. Sviestmedžių aliejus. Vynuogių sėklų aliejus. Taukmedžio sviestas Šiuolaikinė aromaterapija. Aromaterapijos įvairiapusiškumas. Distiliacijos metodu. Spaudimo metodu. Ekstrakcija tirpiklių pagalba. Mišinio paruošimas. Aliejaus patikrinimas. Vartojimo būdai. Aromaterapinis masažas. Pasiruošimas masažui. Paciento elgesys prieš masažą. Paciento elgesys po masažo. Negalima taikyti masažo su eteriniais aliejais. Eterinių aliejų parinkimas. Rožių eterinis aliejus. Arbatmedžio eterinis aliejus. Bergamotės eterinis aliejus. Fototoksiškas. Levandų eterinis aliejus. Santalmedžių eterinis aliejus. Kedrų medienos eterinis aliejus. Rozmarino eterinis aliejus. Kvapiųjų kanangų (Ylang-Ylang) eterinis aliejus. Šalavijas eterinis aliejus. Citrinų eterinis aliejus. Eukaliptų eterinis aliejus. Pipirmėčių eterinis aliejus. Vitaminai. Geriatrija. A (retinolis). B1 (tiaminas). B2 (riboflavinas). B3 (pantoteninė rūgštis). B6 (piridoksinas). H (biotinas). C (askorbininė rūgštis). E (tokoferolis). P (rutinas, arbatiniai katechinai). Mineralinės medžiagos. Natris. Kalis. Magnis. Fosforas. Kalcis. Geležis. Skaityti daugiau
FiziologijaMedicina, špera
(9 puslapiai)
Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos. Hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių - šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė ir homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis turis ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Limfinė sistema. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinkščių šerdinės dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinkščių žievinės dalies funkcija. Skaityti daugiau
Fiziologija (10)Medicina, špera
(52 puslapiai)
Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininėmis ir nemielininėmis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir divergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir H refleksų tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmes. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagr sensorines zonos. Pakenkimo pasekmes. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio – Mažandi dėsnis. Braun – Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymo refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūra ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Vegetacinės nervų sistemos mediatoriai. Cholinerginės ir adrenerginės skaid. M-, n- cholinorecept; adrenoreceptoriai. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema bei jų mediatorių poveikis į vegetacinius organus. Vegetacinė refleksija. Nugaros smegenų, pailgų ir vidurinių smegenų bei tinklinio darinio ir smegenėlių reiksmė vegetacinės funkcijos reguliacijai. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinių funkcijų reguliacijai. Limbinė sistema. Pirminių ir antrinių signalų sistema Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkcijų lateralizacija. Smegenų žievės funkcijų organizacija. Elektroencefalografija. Sukelto potenc. metodas. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Pagrindinių medžiagų apykaita, jos nustatymas. Specifinių dinaminių maisto medžiagų veikimas. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (faktorius). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Fizinė termoreguliacija. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ir kraujo apytakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo kiekis. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (eng). Jo nustatymas ir reikšmė. Kraujo pH ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Baltymai, jų funkcija. Kitos sudedamosios kraujo plazmos dalys. Kraujo forminiai elementai. Jų funkcijos. Hemoglobino funkcija. Hemoglobino patologiniai junginiai. Pirminė ir antrinė hemostazė. Kraujo krešėjas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Kraujo krešėjimo greičio nustatymas. Kraujo grupės, kraujo tipai. Rezus faktorius. Hla sistema. Kraujo perpylimas. Kraujo grupių nustatymas. Širdies elektrinis aktyvumas. Pagrindinio širdies ritmo vedlio automatizavimo joninis mechanizmas. Širdies automatizmavimo gradientas ir jo reikšmė. Elektrinio jaudinimo plitimas širdyje. Elektrokardiografija ir vektorkardiografija. Elektromechaninis ryšys miokarde. Miokardo susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas. Miokardo refrakterinis laikotarpis ir jo reikšmė. Spaudimo ir tūrio kitimas širdies ciklo metu. Fonokardiografija. Prieširdžių susitraukimo reikšmė. Širdies darbas ir energijos poreikis. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacija. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai. Vegetacininės nervų sistemos poveikiai į širdį ir jų mechanizmai. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose. Limfinė apytaka. Vietinė kraujotakos reguliacija, miogeniniai ir metaboliniai autoreguliacijos mechanizmai. Kraujagyslių endotelio funkcinė reikšmė. Nervinė kraujo apytakos reguliacija. Humoralinė kraujo apytakos reguliacija. Regioninės kraujotakos (vainikinės, smegenų, inkstų, plaučių) ypatumai. Kvėpavimo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometras, spirografas. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų perneša kraujyje. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujyje. Dujų apykaita audiniuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimas pakitusiomis sąlygomis. Ypatingi kvėpavimo judesiai. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrimas ir jo reguliacija. Virškinimas skrandyje, sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Nervinė ir humoralinė skrandžio sulčių išsiskyrimo reguliacija. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė bei išsiskyrimo reguliacija. Kepenų funkcijos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė. Jos išsiskyrimo reguliacija. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrecijos reguliavimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Įvairių maisto medžiagų rezorbcija. Rezorbcijos mechanizmas. Pasieninis virškinimas. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai. Inkstų funkcijos. Inkstų struktūra ir funkciniai vienetai. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtracija. Veiksniai, įtakojantys glomerulinės filtracijos greitį (gfr). Klirensas. GFR nustatymas. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono kanalų funkcijos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pasisavinimas ir pašalinimas. Organizmų skysčių tūrio ir osmosinio slėgio reguliavimas. Na ir K ekskrecijos reguliavimas. Šlapimo koncentracijos mechanizmas. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui. Šlapinimosi mechanizmai. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Hipofizės hormonai. Antinksčių žievės ir šerdies dalies hormonai, jų vaidmuo organizmo adaptacijoje. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Kasos endokrininė funkcija, jos hormoninė reikšmė angliavandenių apykaitai. Prieskydinės liaukų, čiobrialiaukės ir kankorėžinės liaukos hormonai, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyriški ir moteriški lytiniai hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrinologinė moters lytinio ciklo reguliacija. Lytinio vystymo fiziologija. Difuzinė endokrininė sistema. Audinių hormonai. Skaityti daugiau
Fiziologija (11)Medicina, špera
(44 puslapiai)
Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotoninis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmės. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagrindinės sensorinės zonos. Pakenkimo pasekmės. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio–Mažandi dėsnis. Braun–Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymas. Refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūros ir funkcijos ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinės funkcijos reguliacijai. Limbinė sistema. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (FAK). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ph ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Širdies elektrinis aktyvumas. Elektromechaninis ryšys miokarde. Fonokardiografija. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų apykaita audiniuose. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Vandens apykaita. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Skaityti daugiau
Fiziologija (13)Medicina, špera
(12 puslapių)
Audinių dirglumas. Membraninis potencialas. Nervų sistemos reikšmė ir funkcinė organizacija. Refleksas. Reflekso lankas. Refleksų klasifikacija. Sinapsės. Nervinio signalo perdavimas, reikšmė. Nervinių centrų savybės. Vegetacinės nervų sistemos funkcijos. Simpatinės ir parasimpatinės vegetacinės nervų sistemos dalys, jų funkcijos. Vegetacinių funkcijų refleksiniai centrai, jų įtaka vegetacinių funkcijų reguliavimui. Skersaruožiai ir lygieji raumenys, jų sandara ir inervacija. Skersaruožių ir lygiųjų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas. Pavienis ir tetaninis skersaruožių raumenų susitraukimas. Motorinė sistema. Motorinis vienetas, funkciniai motorinių vienetų tipai. Nugaros smegenų vaidmuo motoriniuose ir vegetaciniuose refleksuose. Išcentrinis nugaros smegenų valdymas. Smegenėlių funkcijos. Smegenų pusrutulių pamato mazgų funkcijos. Smegenų pusrutulių žievės reikšmė motorinėje sistemoje. Smegenų žievės funkcinė organizacija. Asociacinės žievės funkcijos. Kalba. Kalbos sutrikimai. Mokymasis ir atmintis. Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis. Atminties sutrikimai. Pagumbrio reikšmė ir integracinė veikla. Motyvacija ir elgesys. Emocijos ir limbinė sistema. Pagumburio reikšmė emocijų sukėlimui. Miegas. Miego rūšys. Miego mechanizmas. Jutimai. Anatominio apdorojimo principai. Somatosensorinės sistemos jutimai. Rega. Tinklainė. Akių judesiai. Klausa. Uoslė ir skonis. Hormonine organizmo funkcinė reguliacija. Pagubusio-hipofizės sistema. Hipofizė. Antinksčių hormonai. Kasos endokrininė funkcija. Skydliaukė. Vyriški lytiniai hormonai. Moteriški lytiniai hormonai. Neuroendokrininė moters lytinio ciklo reguliacija. Skaityti daugiau
Fiziologija (2)Medicina, špera
(12 puslapių)
Kas yra sveikata. Pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos profilaktika. Psichofiziologija kaip mokslas studijuojantis žmogaus gamtą. Psichikos ir kūno sąveika. Pažinimo funkcijos pakitimai. Psichosomatika. Informacija ir prognozė. Kognityvinė streso teorija. Sensitizacija. Nervų sistema. Fiziologinių procesų tyrimo metodai. Endokrininė sistema, jos struktūra ir funkcija. Streso hormonai, jų veikimas. Miegas. Širdies ir kraujagyslių sistema: fiziologija, reagavimo mechanizmai. Kvėpavimo sistema: fiziologija, valdymo reikšmė sveikatai. Fizinis aktyvumas, judesių organizacija, ritmas, svarba sveikatai, įvertinimas. Virškinimo sistema, jos stadijos, įtaka sveikatai. Temperatūros reguliavimas įvairiose aplinkos sąlygose. Termoreguliavimas, organizmo gebėjimas palaikyti pastovią savo temperatūrą ir prisitaikyti prie aplinkos temperatūrų kitimų. Kraujas, jo sudėtinės dalys, normų reikšmė palaikant sveikatą. Reproduktyvinė funkcija, jos valdymas. Medžiagų apykaita, pagrindiniai faktoriai. Mitybos sudėtinės dalys ir reikšmė sveikatos atstatyme. Konservantai. Medžiagų eliminacija iš organizmo, šios funkcijos priežiūra. Organizmo reakcijos, jų ypatumai ir dėsningumai. Organizmo reakcijos ir autonominė sistema. Gynimosi reakcijos ir autonominė sistema. Bioritmai, įtaka sveikatai, jų faktoriai. Nuovargis. Poilsio reikšmė atstatant sveikatą. Stresas: teorija, mechanizmai, ypatumai, įtaka sveikatai. Stresas: padarinių šalinimas, prevencija. Skaityti daugiau
Fiziologija (6)Medicina, špera
(8 puslapiai)
Kvėpavimo fazės. Išorinis kvėpavimo mechanizmas. kvėpavimo rūšys. Tarpliaurinis slėgis. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometrija ir spirografija. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamo, iškvepiamo ir alveolių oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų pernešimas kraujyje. OxiHb disociacija. CO2 junginiai kraujyje. Inkstų vamzdelių funkcijos, pernašos procesai ir jų mechanizmai. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų palaikyme, palaikymo mechanizmai. Respiracinė ir metabolinė acidozė ir alkalozė, jų kompensavimo būdai. Šlapimo koncentravimo mechanizmai ir praskiedimo mechanizmai. Maisto ieškojimo motyvacijos susidarymas.Virškinimas burnoj. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Virškinimas skrandyje. Skrandžio sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Skrandžio motorinė funkcija. nervinė ir humoralinė skrandžio veiklos reguliacija. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai, jų reikšmė. Skydliaukės hormonų vaidmuo organizmo procesams. Kasa kaip endokrininė liauka, jos hormonų reikšmė. Skaityti daugiau
Fiziologija (7)Medicina, špera
(8 puslapiai)
Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos, hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis tūris ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Pagrindinė ir papildoma energijos apykaita. Organizmo energetinis balansas. Metodai energijos išeikvojimui nustatyti. Deguonies suvartojimas ir skola. Šilumos gamyba ir eikvojimas. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinksčių šerdinės dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinksčių žievinės dalies funkcija. Skaityti daugiau
Genetika (6)Medicina, špera
(12 puslapių)
Įvadas. Žmogaus genas. Apvaisinimas. Mutacija. Chromosominės mutacijos, genominės mutacijos. Mutageniniai veiksniai (fiziniai). Cheminiai mutageniniai veiksniai. Biologiniai mutageniniai veiksniai. Potencialūs žmogaus mutagenai. Mutacijų išlikimo trukmė. Paveldėjimo šeimoje analizė. Geneologinio medžio sudarymas. Dvynių metodas. Citogeninis metodas. Biocheminis metodas. Žmogaus paveldimos ligos. Nelytinių ląstelių chromosomų anomalijos. Dauno sindromas. Gonosomų anomalijos. Šeresevskio – Ternerio sindromas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos. Fenilketonurija. Paveldimos angliavandenių apykaitos ligos. Paveldimos lipidų, apykaitos ligos. Hiperlipoproteidemija. Paveldimos klausos, regos ligos. Katarakta. Didelio laipsnio trumparegystė. Gliaukoma. Regos nervo atrofija. Paveldimos kurtumo formos. Skaityti daugiau
Genetika (7)Medicina, špera
(18 puslapių)
Mendelio dėsniai ir jų citologinis pagrindimas. Sąlygos skilimui tipiškais santykiais. Geno penetrantiškumas ir ekspresyvumas. Genominis imprintingas. Letaliniai genai. Laiptuotas alelizmas. Krosingoveris geno viduje. Komplementacijos testas. Tarpalelinė komplementacija. Sanklotiniai ir pertraukos genai. Aleliniai genai ir jų sąveika. Polialelizmas. Genų veiklos valdymas prokariotuose. Operonas. Eukariotų genų veiklos reguliavimas. Chromosomų cheminė sudėtis ir molekulinė struktūra. Chromatino tipai. Specifinės struktūros ir funkcijos chromosomos. Chromosomų genetinė struktūra ir genolapiai. Genomo dydis ir organizacija. DNR tipai. Geno vieta chromosomoje. Genomo mobilūs elementai. Tranpozicijos tipai. Pleiotropija - daugybinė geno veikla. Polimerija. Nealelinių genų sąveika: epistazė, komplementacija. Nebranduolinis paveldėjimas: plazmidės, ląstelių simbiontai. Nebranduolinis paveldėjimas: mitochondrijų ir plastidžių genomo ypatybės. Modifikacinis kintamumas. Genokopijos ir fenokopijos. Mitotinis ir mejotinis krosingoveriai. Chromosomų interferencija. Sait-specifinė rekombinacija: virusų rekombinacija, transdukcija. Sait-specifinė rekombinacija: seksdukcija, transformacija. Rekombinantinės DNR gavimas ir įterpimas į svetimą genomą. Manipuliacijos su DNR ir jų pritaikymas. Žmogaus paveldimumo tyrimo metodai. Lytinis chromatinas ir jo diagnostinė reikšmė. "Dozės kompensavimo" reiškinys. Žmogaus paveldėjimo tipai: autonominis monogeninis. Žmogaus paveldejimo tipai: poligeninis paveldėjimas. Lyties genetika. X ir Y skirtumai. Gonosomų genotipo neatitikimas fenotipui. Susijęs su lytimi ir lytimi ribojamas paveldėjimas. Žmogaus paveldimos genetinės ligos. Žmogaus autosominės trisomijos. Medicininė genetinė konsultacija. Skaityti daugiau
HemoglobinasMedicina, špera
(8 puslapiai)
Hemoglobinamoglobinas ir mioglobinas, difosfoglicerato įtaka deguonies pernašai. Skaityti daugiau
Hormonai (5)Medicina, špera
(12 puslapių)
Hormonai, jų savybės ir klasifikacija. Hormonų receptoriai. Endokrininių liaukų tyrimo būdai. Bendrosios hormonų savybės. Klasifikacija. Tyrimo būdai. Hormonų receptoriai. Receptoriaus savybės. Baltyminių, peptidinių hormonų ir katecholaminų veikimo mechanizmas. Veikimo mechanizmas. Steroidinių ir skydliaukės hormonų veikimo mechanizmas. Veikimo mechanizmas. Pasmegeninė liauka. Adenohipofizės hormonai. STH (somatotropinis hormonas arba augimo hormonas). TTH (tireotropinis hormonas). AKTH (adrenokortikotropinis hormonas). Neurohipofizė. ADH (antidiuretinis hormonas). Oksitocinas. Epifizės fiziologinė reikšmė. Skydinė liauka, jos fiziologinė reikšmė (T3 ir T4). Hormonai. Kasos endokrininio aparato gaminami hormonai. Insulinas. Insulino sekrecijos reguliavimas. Antinksčių šerdinės dalies hormonai. Antinksčių žievinės dalies hormonai. Vyriški lytiniai hormonai ir jų reikšmė. Moteriški lytiniai hormonai ir jų reikšmė. Hormonų sekrecijos ir gamybos reguliavimas. Skaityti daugiau
