Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Medicinos šperos

Medicinos šperos (46 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Hormonai (6)

    Medžiagų apykaitos reguliavimo lygiai organizme. Reguliacinės sistemos. Neuroendokrininės sistemos hierarchija. Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu. Hormonų veikimo mechanizmai (bendroji apžvalga). Lipofiliniai ir hidrofiliniai hormonai. Hormonai, veikiantys per vidų ląstelinius receptorius. Hormonai, veikiantys per ląstelių membranų receptorius. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą. Ca2+ ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą: membraninė guanilatciklazė. Prieširdžių natriurezinio peptide (PNP) veikimas. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą: citoplazminė guanilatciklazė. NO sintezė, veikimas, bio vaidmuo. Tiroksinas ir kiti jodtironinai: struktūra, sintezė, bio vaidmuo, veikimo mechanizmas. Skydliaukės hiperfunkcija. Kalcio (Ca) ir fosforo (P) apykaitos reguliavimas žmogaus organizme. Gliukagonas. Insulinas. Supratimas apie struktūrą, veikimo mechanizmas, receptoriai. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. Cukrinis debetas. Atriopeptidai. Kininai. Renino – angiotenzinu sistema. AKF inhibitoriai – vaistai. Antinksčių šerdinės dalies hormonai: struktūra, sintezė, veikimo mechaninis biologinis vaidmuo. Antinksčių žieves hormonai. Lytinių liaukų hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai: struktūra, sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Hipofizės užpakalinės dalies (neurohipofizės) hormonai: supratimas apie struktūrą, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Necukrinis diabetas. Hipofizės vidurinės (tarpinės) dalies hormonai: supratimas apie struktūrą ir sintezę, biologinis vaidmuo.
    Medicina, špera(16 puslapių)
    2009-12-03
  • Klinikinio laboratorinio kraujo tyrimo diagnostinė reikšmė

    Ar eritrocitų skaičius priklauso nuo amžiaus ir lyties? Kokie veiksniai, susiję su pacientu, eritrocitus skaičius mažina ir kokie didina? Kokie veiksniai, susiję su ėminio paėmimu ir saugojimu, eritrocitų skaičių mažina ir didina? Kokiais atvejais stebima santykinė eritrocitozė? Kokiais atvejais stebima absoliuti eritrocitozė? Kokiais atvejais stebima santykinė anemija? Kokiais atvejais stebima absoliuti anemija? Kas yra hemoglobinas? Kokius žinote fiziologinius hemoglobino tipus? Kas sąlygoja patologinių hemoglobino tipų atsiradimą? Kas yra hemoglobinopatija? Kokius žinote hemoglobino junginius? Ar hemoglobino koncentracija priklauso nuo amžiaus ir lyties? Kokie veiksniai, susiję su paciento, hemoglobino koncentraciją mažina ir kokie didina? Kokie veiksniai, susiję su ėminio paėmimu ir saugojimu, hemoglobino koncentraciją mažina ir kokie didina? Kas yra hematokritas? Ar hematokritas priklauso nuo amžiaus ir lyties? Kokie veiksniai, susiję su paciento, hematokritą mažina ir kokie didina? Kokie veiksniai,susiję su ėminio paėmimu ir saugojimu, hematokritą mažina ir kokie didina? Kokiais atvejais stebima patologinė leukocitozė? Kokiais atvejais stebima fiziologinė leukopenija? Kokiais atvejais stebima patologinė leukopenija? Kaip ENG priklauso nuo amžiaus ir lyties? Kokius žinote ENG mažinančius veiksnius? Kokius žinote ENG didinančius veiksnius? Kokiais patologiniais atvejais ENG padidėja? Kokiais patologiniais atvejais ENG sumažėja? Kas yra retikuliocitai? Ką padeda įvertinti retikuliocitų skaičius? Kokios retikuliocitozės priežastys? Kokios retikuliocitopedijos priežastys? Kokios trombocitų funkcijos? Su kokiais veiksniais gali būti susijusi trombocitozė? Kokiais atvejais stebima patologinė trombocitozė? Kokie veiksniai gali įtakoti trombocitopeniją? Kokiais atvejais stebima fiziologinė trombocitopenija? Kokiais atvejais stebima patologinė trombocitopenija dėl sumažėjusios trombocitų gamybos? Kokiais atvejais stebima patologinė trombocitopenija dėl sumažėjusios trombocitų destrukcijos? Kokiais atvejais stebima patologinė trombocitopenija dėl sumažėjusios trombocitų persiskirstymo esant hipersplenizmui? Kokios nėščiųjų trombocitopenijos priežastys? Ką parodo MCH? Kokia MCH rodiklio diagnostinė reikšmė? Ką parodo MCV? Kokia MCV rodiklio diagnostinė reikšmė? Kokie gali būti morfologiniai eritrocitų pakitimai? Kas tai yra anizocitozė? Kas tai yra poikilocitozė? Kas tai yra hipochromija? Kas tai yra hiperchromija? Kas tai yra polichromatofilija? Kas tai yra anizochromija? Kokius žinote patologinius intarpus eritrocituose? Kaip vertinami morfologiniai eritrocitų pakitimai? Kas tai yra leukograma? Kokiais atvejais stebimas neutrofilų skaičiaus padidėjimas? Kokiais atvejais stebimas neutrofilų skaičiaus sumažėjimas? Kokiais atvejais stebimas bazofilų skaičiaus padidėjimas? Kokiais atvejais stebimas eozinofilų skaičiaus padidėjimas? Kokiais atvejais stebimas eozinofilų skaičiaus sumažėjimas? Kokiais atvejais stebimas limfocitų skaičiaus padidėjimas? Kokiais atvejais stebimas limfocitų skaičiaus sumažėjimas? Kokiais atvejais stebimas monocitų skaičiaus padidėjimas? Kokiais atvejais stebimas monocitų skaičiaus sumažėjimas? Kas tai yra leukeminis plyšys? Kas tai yra leukogramos poslinkis į kairę? Kas tai yra leukogramos poslinkis į dešinę? Kokiais atvejais stebima blastemija?
    Medicina, špera(5 puslapiai)
    2009-10-12
  • Kosmetinių priemonių sudėtys

    Kosmetinių priemonių sudėtys. Riebalai. Gyvuliniai riebalai. Augaliniai riebalai. Sintetiniai pakaitalai. Angliavandeniliai. (karbohidratai). Silikonai. Vandens fazė. Vanduo. Tirpikliai. Emulgatoriai. Konservantai. Išvados. Pigmentai. Tirštikliai. Dažikliai. Klasifikacija pagal cheminę sudėtį. Klasifikacija. Ultravioletiniai (UV) – filtrai. Balinančios medžiagos. Biologiškai aktyvios medžiagos. Populiariausios Biologiškai aktyvios medžiagos (BAM) kosmetikoje.
    Medicina, špera(6 puslapiai)
    2009-04-14
  • Kraujas. Širdies fiziologija

    Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos, hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė, homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis tūris ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Limfinė sistema. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Angliavandenių apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Pagrindinė ir papildoma energijos apykaita. Riebalų apykaita. Metodai energijos išeikvojimui nustatyti. Deguonies suvartojimas ir skola. Šilumos gamyba ir eikvojimas. Organizmo energetinis balansas. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinkščių žievinės dalies funkcija. Kasos endokrininė funkcija.
    Medicina, špera(9 puslapiai)
    2006-04-24
  • Masažas (6)

    Masažo poveikis odai. Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Masažo įtaka kraujotakos ir limfos sistemoms. Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidau organams. Masažo istorija ir raida. Masažo kontraindikacijos. Indikacijos. Masažavimo būdai. Glostymas. Trynimas. Maigymas. Vibracija. Masažo poveikis žmogaus organizmui. Masažo poveikis nervų sistemai. Masažas taurėmis.
    Medicina, špera(5 puslapiai)
    2008-08-08
  • Medicina

    Virškinimo sistemos samprata. Maisto praėjimas pro virškinimo traktą - rezorbcija. Medžiagų ir energijos apykaita, organizmo veiklos pagrindai. Pagrindiniai racionalios mitybos principai. Baltymų, riebalų, angliavandenių apykaita organizme. Vitaminai ir jų reikšmė sveikatai. Mineralinių medžiagų ir vandens reikšmė organizmui. Analizatorių sandara ir veikla. Regėjimo analizatorius. Šviesos ir spalvų reikšmė. Endokrininės liaukos: jų sandara, funkcijos ir sutrikimai. Lytinis brendimas ir auklėjimas. Šalinimo organų ypatybės, sutrikimai ir profilaktika. Odos sandara, funkcijos, higiena, odos pakenkimų profilaktika. Odos ligos. Žalingi įpročiai ir jų profilaktika. Grūdinimo reikšmė organizmui. Vaistiniai augalai. Sveikatos įvertinimas ir sveikatos grupės. Traumos, nelaimingi atsitikimai. Sveikatos apsaugos organizavimas, situacija Lietuvoje. Prenatalinė centrinės nervų sistemos (CNS) patologija. Fiziologiniai ir higieniniai režimo pagrindai. Nervų sistemos ligos. Galvos ir nugaros smegenų anomalijos. Klausos analizatoriaus; sandara ir veikla. Triukšmo žala organizmui. Uoslės ir skonio analizatoriai. Odos ir pusiausvyros analizatoriai. Virškinimo trakto ligos. Alergija ir uždegimai. Hormonai ir augimas. Testai suaugusiems. Psichologiniai brandos ypatumai, fizinio išsivystymo ir funkcinio pajėgumo nustatymas.
    Medicina, špera(11 puslapių)
    2005-11-28
  • Medicina (2)

    Skausmas. Šokas. Koma. Ekstremalios būklės: nervinė įtampa (stresas). Bendrasis adaptacijos sindromas. Alergijos samprata. Alergijos etiologija. Alergijos patogenezės stadijos. Alerginės ligos. Anafilaksija. Bronchų astma. Atopinis dermatitas. Dilgelinė. Alerginė sloga. Embolija. Patologinė kraujo krešėjimo fiziologija. Hipokoaguliacinės būklės. Trombozė. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Hiperglikemija, klinikiniai požymiai. Patofiziologiniai gydymo principai. Cukrinio diabeto priežastys ir tipai. Patofiziologiniai gydymo principai. Diabetinė koma. Hipoglikeminė koma. Baltymų apykaitos sutrikimai. Riebalų apykaitos sutrikimas. Aterosklerozė. Neigiamas vandens balansas. Teigiamas vandens balansas. Navikų etiologija, rizikos veiksniai ir patogenezė. Bendri ir vietiniai organizmo pokyčiai. Navikų profilaktikos ir gydymo patogeneziniai principai.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2005-12-09
  • Medicinos diagnostika

    Medicinos diagnostikos sritis. Diagnostikos priemonių parinkimas ar sukūrimas. Objekto techninės būklės įvertinimas ir jo kitimo eksploatacijos metu prognozavimas. Funkcinė diagnostika. Testinė diagnostika. Kombinuota diagnostika. Diagnostiniai modeliai. Gedimo modeliai. Sprendimų priėmimo taisyklės. Gedimų kontrolės teorija. Diagnostiniai požymiai jų parinkimas. Teoriniai tech. diagnostikos pagrindai. Analitiniai modeliai. Fenomenologiniai modeliai. Lyginiai modeliai. TD eksperimentiniai metodai. Eksperimentinių metodų klasifikacija. Akustiniai diagnostiniai metodai. Ultragarsinis diagnostikos metodas. Akustinės emisijos metodas. Vibraciniai diagnostikos metodai. Magnetinių laukų sąveika pagrysti metodai.
    Medicina, špera(10 puslapių)
    2005-10-29
  • Medicinos terminai lotynų kalba

    Lotynų kalbos egzamino paruoštukė. Augalų dalys. Vaistų formos. Augalai. Atkarpos. Receptų santrumpos. Elementų pavadinimai.
    Medicina, špera(16 puslapių)
    2005-02-24
  • Mikrobiologija

    Mikrobiologijos mokslo kūrėjai. Bakterijų klasifikavimas. Bakterinės ląstelės strūktura. Mikroorganizmų rūšis. Gramo dažymo būdas. Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse. Sterilizacija. Jautrumo antibiotikams nustatymas disko metodu. Infekcinės ligos periodai. Antikūnai. Imunitetas. Vakcinos ir serumai. Grynos kultūros identifikavimas. Mikrobiologinio tyrimo metodai ir jų panaudojimas. Streptokokai. Neiserijos. Patogeninės enterobakterijos. Enterobakterijų bendra charakteristika. Jersinijų kultyvavimo ypatybė. Šigelių patogenezė, klinika, tyriamoji medžiaga. Tuberkuliozės mikobakterijų tinktorinės savybės. Difterijos sukėlėjo toksigeniškumo nustatymas. Patogeniniai sporiniai anaerobai. Kokie mikrobiologiniai rodikliai nustatomi geriamajame vandenyje. Kokie mikrobai sukelia maisto produktų gedimą. Sanitarinių indikatorinių savybės. ŽIV struktūra. Laimo ligos sukėlėjai. Juodligės sukėlėjo morfologija, kultūrinės savybės.
    Medicina, špera(14 puslapių)
    2005-06-10
  • Mikrobiologija (11)

    Medicininė mikrobiologija. L. Pasteras. R. Kochas. Mikroorganizmų sistematika, nomenklatūra, klasifikacija. Bakterijų morfologija. Mikroorganizmų struktūra, eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijų formos. Kapsulės, žiuželiai, sporos. Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos. Riketsijos ir chlamidijos. Virusų kilmė, sandara, klasifikacija, reprodukcija. Bakteriofagai. Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Mikroorganizmų mityba ir kultyvavimas. Anaerobų kultivavimas. Virusų kultivavimas. Fizikinių,cheminių ir biologinių veiksnių poveikis mikroorganizmui. Sterilizacija ir dezinfekcija. Mikrobų genotipas, fenotipas, mikroorganizmų kintamumas. Genetinės mikroorganizmų rekombinacijos. Sanitarinė mikrobiologija, užterštumo rodikliai. Žmogaus normali mikroflora. Mikroorganizmų asociacijos, simbiozė. Vandens, dirvožemio ir oro mikroflora. Vaistinių augalų mikroflora. Vaistų mikrofloros GMP. Vaistinės žaliavos mikroflora. Fitopatogeniniai mikroorganizmai. Dirvožemio, vandens ir oro mikrobiologiniai tyrimai. Injekcinių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Išorinio, peroralinio ir rektalinio vartojimo vaistai. Nesterilių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Vaistinės sanitarinis rėžimas ir jo bakteriologinė kontrolė. Sterilizacija ir jos metodai. Dezinfekcija ir jos metodai. Aseptika ir antiseptika. Infekcinis procesas, infekcinė liga, organizmo imlumas. Infekcinės ir invazinės ligos. Epidemiologiniam procesui realizuotis reikia. Mikrooorganizmo virulentiškumas ir patogeniškumas. Mikroorganizmo toksinai, jų funkcijos. Infekcijos vartai, reinfekcija ir kita. Imunologija. Imunitetas, jo rūšys, formos. Ląsteliniai ir humoraliniai nespecifiniai saugos veiksniai. Ląstelinio ir humoralinio imuninio atsako mechanizmai. Antigenai, antigeninė sandara. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcija. Antivirusinis imunitetas. Interferonai. Imunodiagnostika. Imunologinės reakcijos. Serodiagnostika. Agliutinacija ir precipitacija. Lizės, bakteriolizės ir KSR. Imunofluorescencijos testas. Virusų neutralizacijos hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos reakcijos. Vakcinos, jų rūšys, gavimas. Seroprofilaktika ir seroterapija. Chemoterapija. Antibiotikai, jų klasifikacija, gavimas. Mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Stafilokokai. Streptokokai. Neiserijos. Korinebakterijos. Bordatelės. Mycobakterijų šeima. Stabligė. Dujinė gangrena. Clostridium botulinum. Clostridium difficile. Escherichia gentis. Salmonella gentis. Shigella gentis. Pseudomonadaceae šeima.Vibrionaceae šeima. Orthomyxoridae šeima. Adenoviridae šeima. Hepatitų virusai. Rhabdoviridae šeima. Retroviridae šeima. ŽIV virusas.
    Medicina, špera(24 puslapiai)
    2007-03-06
  • Patologija

    Ligos plitimo keliai. Etiologija. Patogenezė. Terminalinės būklės. Struktūriniai homeostazės pagrindai. Regeneracija. Metaplazija. Organizacija. Hipertrofija. Atrofija. Hipoplazija. Kacheksija. Ląstelės pažeidimai. Alteracija. Hidrozė. Nutukimas. Proteinozė. Pigmentacija. Mineralinių medžiagų kaupimasis. Ląstelės mirtis. Nekrozė. Gerybiniams navikams būdinga. Piktybiniams navikams būdinga. Odos navikų rūšys. Melanoma. Sepsis. Gijimas. Gijimo būdai. Žaizdų gijimas. Randas. Išemija. Išemijos formos. Trombozė. Embolija. Išeminė širdies liga. Miokardo infarktas. Histologinis tyrimas. Miokardo infarkto formavimosi etapai. Kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas. Aterosklerozė. Tulžies akmenligė. Kvėpavimo stazės. Kvėpuojamasis tūris. Rezervinis įkvėpimo tūris. Plaučių ventiliacija. Gyvybinė plaučių talpa. Kvėpavimo reguliacija. Nervinė reguliacija. Humoralinė reguliacija. Ūminis bronchitas. Plaučių uždegimas. Bronchų astma. Termoreguliacijos sutrikimai. Glumerulonetritai. Inkstų nepakankamumas. Gerybiniai navikai. Piktybiniai navikai.
    Medicina, špera(11 puslapių)
    2007-03-15
  • Patologinė fiziologija

    Ūminis kraujotakos nepakankamumas. Lėtinis kraujotakos nepakankamumas. Širdies nepakankamumas dėl perkrovos. Tachikardija. Miokardo hipertrofija. Miogeninė dilatacija. Širdies nepakankamumas dėl miokado pažeidimo. Širdies nepakankamumas dėl jos ritmo sutrikimo. Kompensaciniai mechanizmai širdies nepakankamumo metu. Miokardo infarktas. Lėtinė kraujagyslių liga (aterosklerozė). Rezistencinio tipo kraujagyslių sutrikimas. Arterinė hipotenzija. Rezistencinio tipo kraujagyslių sutrikimas. Arterinė hipertenzija. Anemijos, jų samprata ir bendrieji organizmo funkcijų pokyčiai. Bendri anemijų simptomai. Anemijų klasifikacija ir jų principas. Ūminė ir lėtinė pohemoraginė anemija, klinikiniai požymiai. Vitamino B12 stokos anemija. Folinės rūgšties stokos anemija. Geležies stokos anemija. Achrestinė anemija. Hemolizinė anemija. Kiekybiniai leukocitų požymiai. Leukopenijos. Leukocitozė. Leukemijos. Leukemijų etiologija, patogenezė, klasifikacija. Išorinio kvėpavimo samprata, nepakankamumas, jo etiologija. Plaučių ventiliacijos ir perfuzijos sutrikimai. Plaučių dujų difuzijos sutrikimai. Asfiksija. Dusulys ir jo formos. Vidinis kvėpavimas.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2006-01-05
  • Patologinė fiziologija (4)

    Uždegimas, jo etiologija. Vietiniai uždegimo požymiai. Uždegimo patogenezės grandys. Mikrocirkuliacijos sutrikimai uždegimo židinyje. Uždegimo ląsteliniai mediatoriai, jų išsiskyrimo vieta, vaidmuo uždegime. Laisvųjų radikalų samprata bei jų ir interleukinų vaidmuo uždegime. Uždegimo humoraliniai mediatoriai, jų poveikis organizmui uždegimo metu. Leukocitų emigracija uždegimo metu. Eksudacija uždegimo metu. Bendri pakitimai organizme uždegimo metu. Patofiziologiniai uždegimo gydymo principai. Karščiavimo etiologija, patogenezė (karščiavimo stadijos). Organizmo funkcijų sutrikimai karščiuojant. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Hiperglikemijos, jų etiologija. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, tipai, patogenezė, klinikinis pasireiškimas. Cukrinio diabeto ūminė (diabetinė koma) ir lėtinės komplikacijos. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Hipoglikemija. Hipoglikeminė koma. Riebabų apykaitos sutrikimas. Nutukimas, jo etioloija, patogenezė, komplikacijos. Aterosklerozė. Neigiamas vandens balansas. Teigiamas vandens balansas. Navikinio proceso etiologija (egzogeniniai ir endogeniniai kancerogenai). Navikinio proceso patogenezės stadijos. Navikinio audinio savybės, jų metastazavimo dėsningumai. Šokas, jo klasifikacija, kraujotakos tipai, klinikinis pasireiškimas, komplikacijos. Koma, jos etiologija, patogenezė, stadijos. Skausmas, jo mechanizmai. Skausmo plitimo keliai, neuromoduliacija ir antinocepcinė sistema. Skausmo klasifikacija, ūminio ir lėtinio skausmo sukelti pokyčiai organizme. Kolapsas, jo etiologija, patogenezė ir klinikinis pasireiškimas. Apalpimas, jo etiologija, patogenezė ir klinikinis pasireiškimas. Audinių sutraiškymo sindromas (Crush sindromas), pažeidimų organizme vystymosi stadijos. Stresas. Bendrasis adaptacijos sindromas (BAS).
    Medicina, špera(14 puslapių)
    2006-03-31
  • Patologinė fiziologija (5)

    Uždegimas, etiologija, požymiai. Uždegimo patogenezė. Uždegimo mediatoriai. Leukocitų emigracija, eksudacija uždegimo metu. Karščiavimo etiologija ir patogenezė. Infekcinis karščiavimas. Patologiniai uždegimo gydimo principai. Pirminis imunodeficitas. Antriniai imunodeficitai. Alergijos etiologija. Alerginių reakcijų patogenezė. Ekstremalios būklės. Šokas. Skausmas. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetes, jo etiologija, tipai, patogenezė, klinikinis pasireiškimas bei burnos pažeidimai sergant cukriniu diabetu. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Hipoglikemija. Hipoglikeminė koma. Riebalų apykaitos sutrikimai. Aterosklerozė. Vandens apykaitos sutrikimai.
    Medicina, špera(18 puslapių)
    2006-05-16
  • Pramoninė vaistų technologija

    Ekrsahavimo proceso teoriniai pagrindai. Faktiškai veikiantys ekstrahavimo procesai. Maceracija ir jos modifikacija. Perkoliacija. Reperkoliacija. Priešsrautinė reperkoliacija su nebaigtu ciklu. Tinktūros gamybos metodai, standartizavimas. Ekstraktai. Skystieji ekstraktai. Gamybos metodai. Tirštieji ekstraktai, gamybos būdai. Valymas. Sausųjų eksraktų gamybos būdai, standartizavimas. Ekstraktų konsentratų gamyba ir standartizavimas. Extracta standartisata consentrata. Šunvyšnių tinktūra tinctura Belladonnae. Valerijonų tinktūra Tinctura Valerianae. Jonažolių tinktūra (tinctura hyperici). Sukatžolių tinktūra (ticturae leonuri).Skystas gudobelių ekstraktas (extraktum crataegi fluidum). Šaltekšnių žievės skystojo ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Tirštojo puplaiškių ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Tirštojo pelynų ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Tirštojo saldyšaknių ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Tirštojo kiaulpienių ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Drignių aliejinio ekstrakto gamyba ir standartizavimas. Jonažolių aliejus Oleum Hyperici; Extr. Hyperici oleosum. Sausasis šunvyšnių ekstraktas Extractum Belladonnae siccum. Čiobrelio ekstraktas .Thymi extractum fluidum. Gudobelių tinktūros Tinct Crataegi. Pakalnučių tinktūros gamyba Tincturae Convallariae.
    Medicina, špera(11 puslapių)
    2006-05-16
  • Raumenų fiziologija

    Raumenų fiziologija. Raumens susitraukimo etapai. Raumens susitraukimo mechanizmas. Nervinio - raumeninio aparato funkcinė struktūra. Nervinio - raumeninio (judamojo)aparato fiziologija. Raumens elektromechaninis ryšys. Vienkartinis ir tetantinis raumens susitraukimas. Nervinis raumenų jėgos valdymas. Raumens kompozicija.
    Medicina, špera(4 puslapiai)
    2006-04-24
  • Sensorinės sistemos

    Sensorinių sistemų struktūra ir funkcijos. Receptoriai ir jų klasifikacija. Receptorių jaudinimo mechanizmas ir slenkstis. Informacijos kodavimas CNS. Receptorių veiklos reguliacija. Judamosios sensorinės sistemos proprioreceptoriai. Bendroji sensorinių sistemų fiziologija. Aferentinės informacijos dorojimo seka. Žievinis sensorinių sistemų skyrius. Erdvinė struktūra. Aktyvaus suvokimo fiziologija.
    Medicina, špera(4 puslapiai)
    2006-04-07
  • Socialinė medicina

    Socialinės medicinos mokslas, disciplinos raida. Lietuvos sveikatos priežiūros politika ir strategija. Strateginis planavimas Lietuvos sveikatos priežiūros reformai. Tarpsektorinis bendradarbiavimas sveikatos srityje. Sveikatos sistemos reforma Lietuvoje. Sveikatos sistemos reformos strategijos Lietuvoje. Pagrindiniai sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai. Lietuvos sveikatos programa ir jos vykdymas. Sveikatos ekonomikos sąvokos ir problemos. Sveikatos priežiūros draudimas, finansavimo šaltiniai. Priežiūros paslaugų apmokėjimas. Socialinė gerontologija. Reabilitacija. Gyventojų sveikatą charakterizuojantys faktoriai. Sveikatą nulemiantys veiksniai. Pirminė, antrinė, tretinė sveikatos priežiūra. Vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra. Moterų sveikatos priežiūra. Psichologinė pagalba gyventojams. Valstybinė Visuomenės Sveikatos Priežiūros Tarnyba. Priešlaikinės mirtys Lietuvoje ir jų prevencija. Gyventojų sveikatingumo tyrimo metodai. Statistika jos reikšmė. Statistikos rūšys. Statistinio tyrimo metodika. Tyrimo vienetas. Statistinio tyrimo metodai. Statistinio tyrimo plano ir programos sudarymas. Medžiagos įvertinimo programa. Atrankos būdai statistikoje. Atrankinio stebėjimo apimtis. Didžiųjų skaičių dėsnis. Normalaus pasiskirstymo dėsnio pagrindinės savybės. Santykiniai dydžiai. Ekstensyviniai dydžiai. Vidutiniai dydžiai, variacinė eilutė. Vidurkis, moda, mediana. Pasiskirstymo simetrija. Vidutinė standartinė paklaida. Skirtumo, statistinio patikimumo tarp dviejų rodiklių vertinimas. Pasikliautiniai intervalai. Patikimumo testai (Stjudento kriterijus ir HI kriterijus). Intensyviniai, tarpusavio santykio, vaizdumo dydžiai. Standartizacijos metodas. Demografiniai rodikliai Lietuvoje. Sergamumo analizė.
    Medicina, špera(17 puslapių)
    2010-03-14
  • Sporto medicina (3)

    Sportininkų ligos. Sportininkų ligų klasifikacija ir specifinės priežastys. Sportininkų prepatologinės būklės. Lėtiniai infekcijos židiniai. Pervargimas. Persitreniravimas. Persitempimas. Sportininkų staigios mirtys fizinio krūvio metu, priežastys, profilaktika. Sportinės traumos jų klasifikacija. Sportinių traumų išorinės ir vidinės priežastys, profilaktikos pagrindai. Trauminis šokas, jo stadijos. Kraujavimas. Stabdymo būdai. Bintavimas. Atramos judesio aparato sutrikimai. Nervų ir smegenų traumos. Vidaus organų traumos. Ausų, nosies, gerklės ir akių traumos ir pirmoji medicinos pagalba. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies raumens veiklos. Hipoglikemija. Šilumos ir saulės smūgis. Paskendimas. Paskendimas, jo klasifikacija. Šlapias paskendimas gėlame ir jūros vandenyje.
    Medicina, špera(5 puslapiai)
    2006-03-15
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po