Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina
Rūšiuoti pagal
  • Badavimas. Badajančių fiziologija. Rekomendacijos

    Įvadas. Badaujančių fiziologija. Badavimo formos. Medžiagų apykaitos pokyčiai visiško badavimo metu. Virškinimo ir širdies kraujagyslių sistemų pokyčiai. Kiti fiziologiniai pokyčiai. Badavimo trūkumai ir privalumai. Badavimo pabaiga. Rekomendacijos. Išvados.
    Medicina, referatas(11 puslapių)
    2008-08-14
  • Baltymai. Baltymų pirminė struktūra

    Biologinės baltymų funkcijos. Baltymų elementinė sudėtis. Baltymų kiekis organizme. Baltymų klasifikavimas. Aminorūgštys – baltymų struktūriniai monomerai. Aminorūgščių bendroji charakteristika. Aminorūgščių klasifikacija. Baltymus sudarančios aminorūgštys. Baltymų struktūra. Peptidinės grupės sandara. Peptidinio ryšio savybės. Biologiškai svarbūs peptidai. Dipeptidai. Tripeptidai. Peptidiniai antibiotikai. Peptidiniai hormonai. Neuropeptidai.
    Medicina, referatas(22 puslapiai)
    2007-06-22
  • Baltymų anabolizmo ir katabolizmo sutrikimų priežastys. Tarpinės ir galutinės baltymų apykaitos sutrikimų pasekmės

    Maisto baltymų virškinimas ir rezorbcija sutrinka. Baltymų sintezės ląstelėje sutrikimai. Tarpinės aminorūgščių apykaitos sutrikimai. Galutinių baltymų apykaitos etapų sutrikimai.
    Medicina, konspektas(4 puslapiai)
    2006-03-21
  • Bendroji chirurgija (3)

    Chirurgijos vystymosi istorija. Priešistorinė chirurgija. Chirurgija, žlugus antikinei Graikijai. Viduramžių chirurgija. XVII ir XVIII amžiaus chirurgija. XIX ir XX amžiaus pradžios chirurgija. Nuskausminimas. Transplantologija. Lietuvos chirurgija. Aseptika. Rankų priežiūra ir paruošimas prieš operaciją. Operacinio lauko paruošimas. Pagrindiniai medicininių instrumentų ir medžiagų sterilizavimo būdai. Tvarsliavos ir operacinės medžiagos sterilizavimas. Antiseptika. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Sterilizatorius, autoklavas, biksai. Antiseptinės medžiagos. Žaizdos infekcija ir jos profilaktika. Profilaktinės priemonės prieš žaizdos supūliavimą. Pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Operacinio bloko sandara ir darbo režimas jame. Oro lašelinės infekcijos profilaktika. Operacinė. Oro lašelinės infekcijos profilaktika. Ligonio priešoperacinis paruošimas. Bendras ištyrimas. Pagrindiniai bendro ištyrimo etapai. Laboratoriniai tyrimai. Ligonio sutikimas operacijai. Gydytojas turi paaiškinti pacientui. Bendri paruošimo operacijai principai. Ligonio pooperacinis slaugymas. Ankstyvas pooperacinis periodas. Prieš perkeliant ligonį į skyrių, reikia atlikti. Chirurginiai siūlai, jų paruošimas, audinių siuvimas, siūlės. Žaizdų rūšys. Žaizdų gijimo būdai. Abscesas. Flegmona (phlegmone). Rožė (erysipelas). Furunkulas. Mastitas. Bendra pūlinga infekcija – sepsis. Stabligė. Dujinė gangrena. Specifinė chirurginė infekcija: AIDS, grybelinė infekcija, įkandimo infekcija. Hospitalinė infekcija. Kraujavimas, jo rūšys. Vidinio kraujavimo rūšys, požymiai. Kraujo grupės ir rezus faktorius. Kraujo perpylimo būdai ir metodika. Komplikacijos po kraujo (eritrocitų masės) perpilimo. Donorystė. Kraujo "pakaitalai". Uždari sužalojimai. Priešvėžiniai susirgimai. Karcinoidai. Gydymas ir profilaktika. Vėžinių susirgimų klasifikacija. Tromboembolinių komplikacijų profilaktika chirurgijoje. Nedarbingumas. Ligonio reabilitacija po operacijos. Ambulatorinė chirurgija.
    Medicina, konspektas(56 puslapiai)
    2007-01-24
  • Bendroji chirurgija (4)

    Chirurgijos vystymosi istorija. Chirurgija, žlugus antikinei Graikijai. Viduramžių chirurgija. XVII ir XVIII amžiaus chirurgija. XIX ir XX amžiaus pradžios chirurgija. Nuskausminimas. Transplantologija. Lietuvos chirurgija. Aseptika. Rankų priežiūra ir paruošimas prieš operaciją. Operacinio lauko paruošimas. Pagrindiniai medicininių instrumentų ir medžiagų sterilizavimo būdai. Tvarsliavos ir operacinės medžiagos sterilizavimas. Pirštinių sterilizavimas. Antiseptika. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibakterinių preparatų klasifikacija. Antibiotikai. Sterilizatorius, autoklavas, biksai. Antiseptinės medžiagos. Žaizdos infekcija ir jos profilaktika. Profilaktinės priemonės prieš žaizdos supūliavimą. Pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Operacinio bloko sandara ir darbo režimas jame. Oro lašelinės infekcijos profilaktika. Operacinė. Oro lašelinės infekcijos profilaktika. Ligonio priešoperacinis paruošimas. Bendras ištyrimas. Pagrindiniai bendro ištyrimo etapai. Laboratoriniai tyrimai. Ligonio sutikimas operacijai. Gydytojas turi paaiškinti pacientui. Bendri paruošimo operacijai principai. Ligonio pooperacinis slaugymas. Ankstyvas pooperacinis periodas. Prieš perkeliant ligonį į skyrių, reikia atlikti. Chirurginiai siūlai, jų paruošimas, audinių siuvimas, siūlės. Adatos. Siuvimo technika. Specialūs žaizdų uždarymo būdai. Žaizdų rūšys. Žaizdų gijimo būdai. Žaizdų gijimas. Pūlinga infekcija, chirurginė infekcija. Pūlingas uždegimas. Bendriniai chirurginės infekcijos gydymo principai. Abscesas. Flegmona (phlegmone). Specifiniai flegmoninio tipo uždegimai. Rožė (erysipelas). Furunkulas. Mastitas. Bendra pūlinga infekcija – sepsis. Stabligė. Dujinė gangrena. Specifinė chirurginė infekcija: AIDS, grybelinė infekcija, įkandimo infekcija. Anaerobinė infekcija. Hospitalinė infekcija. Kraujavimas, jo rūšys. Kraujavimo požymiai. Kraujavimo gydymas. Vidinio kraujavimo rūšys, požymiai. Kraujo grupės ir rezus faktorius. Kraujo perpylimo būdai ir metodika. Kraujo (eritrocitų masės) perpylimo eiga. Komplikacijos po kraujo (eritrocitų masės) perpylimo. Donorystė. Masyvių kraujo perpylimų komplikacijos. Kraujo "pakaitalai". Atviri sužalojimai. Uždari sužalojimai. Priešvėžiniai susirgimai. Karcinoidai. Gydymas ir profilaktika. Vėžinių susirgimų klasifikacija. Tromboembolinių komplikacijų profilaktika chirurgijoje. Nedarbingumas. Ligonio reabilitacija po operacijos. Ambulatorinė chirurgija.
    Medicina, konspektas(58 puslapiai)
    2007-02-13
  • Bendroji chirurgija (5)

    Chirurgija. Antiseptika: apibrėžtis, prielaidos, kūrėjai. Antiseptikos rūšys ir metodai. Antiseptinės medžiagos, klasifikacija, jų vartojimo sritys. Šiuolaikinė antiseptika. Dabar vartojami antiseptiniai preparatai. Diagnostinis laikotarpis: trukmė, tikslai, paruošimas operacijai. Subjektyvus chirurginio ligonio tyrimas. Fizinis ligonio tyrimas. Laboratoriniai ligonio tyrimai metodai. Instrumentiniai ligonio tyrimo metodai: endoskopija, biopsija (klasifikacija, metodai, tikslai). Ligonio tyrimo metodai spinduliuote: rentgeniniai, KT, BMR, radiologiniai (radioizotopiniai) ir ultragarsiniai tyrimai. Pilvo ertmės chirurginėmis ligomis sergančiojo tyrimas. Ligonio, sergančiojo kraujagyslių ligomis, tyrimas. Tiesiosios žarnos tyrimo metodai. Ikioperacinis laikotarpis, etapai, trukmė. Bendrinis ir vietinis paciento paruošimas planinei ir skubiai operacijai. Operacija, indikacijos, kontraindikacijos, klasifikacija. Operacinis audinių perskyrimas. Operacijos rizika, pagrindiniai veiksniai ir jų vertinimas (ASA fizinės būklės klasifikacija, širdies sistemos ir tromboembolijos rizikų veiksniai). Audinių traumavimo, mikrocirkuliacijos sutrikdymo, kraujavimo sustabdymo reikšmė žaizdos gijimui. Operacinės blokas. Rankų paruošimas operacijai (chirurginis rankų plovimas). Tvarsliava. Jos sterilizavimas. Kova su infekcija operacinėje. Operacinės valymas. Pooperacinis laikotarpis, fazės, komplikacijų profilaktika. Parenterinis maitinimas, indikacijos, principai, komplikacijos, privalumai. Žaizda, požymiai, rūšys. Žaizdos klasifikacija. Žaizdos anamnezė. Žaizdų gijimas, laikotarpių apibūdinimas, gijimo būdai, veiksniai, turintys įtakos žaizdoms gyti. Pūliuojančios žaizdos gijimo laikotarpiai, stadijos. Pūliuojančios žaizdos gijimo laikotarpiai, stadijos. Bakterinės žaizdų komplikacijos: stabligė, pasiutligė, požymiai, profilaktika, gydymo principai. Fistulės, klasifikacija, priežastys, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Opos, klasifikacija, priežastys, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Diabetinės angiopatijos. "Diabetinė pėda", požymiai, diagnostika, gydymo principai. Žaizdų ir ertmių drenavimo indikacijos, būdai, galimos komplikacijos. Ligonių maitinimo principai. Enterinis maitinimas, indikacijos, principai, komplikacijos, privalumai. Žaizda, požymiai, rūšys. Žaizdos klasifikacija. Žaizdos anamnezė. Žaizdų gijimas, laikotarpių apibūdinimas, gijimo būdai, veiksniai, turintys įtakos žaizdoms gyti. Pooperacinis laikotarpis, fazės, komplikacijų profilaktika. Operacinės žaizdos priežiūra, galimos komplikacijos ir jų profilaktika. Pooperacinė kvėpavimo sistemos priežiūra, galimos komplikacijos ir jų profilaktika. Pooperaciniai virškinamojo kanalo funkciniai sutrikimai, jų profilaktika ir gydymas. Šlapinimosi sutrikimai po operacijų, jų profilaktika ir gydymo principai. Pooperacinė trombozė ir trombinė embolija, jų profilaktika. Pragulos ir jų profilaktika. Infekcijos plitimo grandinė. Veiksniai, turintys įtakos infekcijos plitimui. Universalios ir standartinės ligonių ir personalo apsaugos nuo infekcijos priemonės. Aseptika: apibrėžtis, prielaidos, kūrėjai. Medicininė aseptika: apibrėžtis, pagrindiniai medicininės aseptikos principai. Medicinos personalo rankų higiena. Higieniškas rankų plovimas: tikslas, metodai, būdai. Medicininės pirštinės: rūšys, jų mūvėjimo indikacijos. Personalo ir pacientų apsaugos nuo infekcijų priemonės. Chirurgijos skyriaus patalpų valymas. Infekcijos kontrolės metodai. Dezinfekcija: apibrėžtis, lygiai, metodai. Sterilizacija: apibrėžtis, metodai, būdai. Dezinfekcijos ir sterilizacijos etapai. Spauldingo klasifikacija. Chirurginių instrumentų, aparatų sterilizavimas. Tvarsliava. Jos sterilizavimas. Chalatų, kaukių, kepuraičių, operacinio lauko, apklojimo priemonių sterilizavimas. Vienkartinės medicinos priemonės, jų naudojimo pranašumai ir trūkumai. Sterilizavimo proceso ir sterilumo kontrolės metodai. Sterilių medžiagų transportavimas, saugojimas, sterilumo terminai. Medicininės atliekos, jų rūšiavimas, keliamas pavojus, laikymas ir tvarkymas. Chirurginė aseptika: apibrėžtis, "sterilios"ir "septinės"technikos sąvokos. Pagrindiniai chirurginės aseptikos principai. Operacinio bloko personalas, jo funkcijos, apranga, darbo taisyklės. Šiuolaikinės operacinės pirštinės. Pirštinių mūvėjimo tikslai. Pirštinių rūšys (sterilios – latekso, nitrilo; nesterilios – latekso, vinilo, polietileninės ir kt.), jų paskirtis, savybės. Pirštinių sterilizavimas. Dvigubos ir trigubos pirštinės, jų mūvėjimo indikacijos. Pirštinių užsimovimo būdai. Pirštinių plovimo, keitimo indikacijos. Pirštinių plovimo arba pakeitimo indikacijos. Pirštinių keitimas joms prakiurus. Veiksmai mikrotraumos atveju. Pirštinių numovimas po operacijos. Rankų priežiūra. Alergija lateksui. Kaukės, kepuraitės, avalynė, apranga, akių ir veido apsaugos priemonės, naudojamos operacinėje. Operacinio ploto paruošimas ir izoliavimas. Aseptika operacijos metu. Šiuolaikinė antiseptika. Dabar vartojami antiseptiniai preparatai. Organizmo baltymų ir energijos atsargos. Sveiko ir sergančio organizmo energijos poreikiai. Nepakankamos mitybos priežastys, pagrindiniai požymiai: anamnezė, antropometriniai ir laboratoriniai. Pooperacinis karščiavimas, jo priežastys, profilaktika. Temperatūros, pulso, svorio, diurezės pokyčių vertinimas pooperaciniu laikotarpiu. Pirmoji pagalba esant žaizdai. Žaizdos pavojai. Šautinė žaizda. Infekuotos žaizdos ir įkandimai, požymiai, pirmoji pagalba, gydymo principai. Infekuotos žaizdos. Ūminė arterijų ir venų užakimas(okliuzija), jo priežastys, požymiai, diagnostika, pirmoji pagalba ir gydymo principai. Obliteruojamasis endarteritas, etiologija, priežastys, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Ligos, sukeliančios kojų arterijų užakimą, priežastys, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Paviršinių kojų venų varikozė, etiologija, patogenezė, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Paviršinis flebitas ir tromboflebitas; etiologija, požymiai, diagnostika, gydymo principai, profilaktika. Flebotrombozė; etiologija, patogenezė, požymiai, diagnostika, gydymo principai, profilaktika. Audinių mitybos pokyčiai; nekrozė/gangrena; formos, priežastys, požymiai, diagnostika, gydymo principai. Pragulos. Audinių gyvybingumas. Išorinės ir vidinės priežastys. Nekrozės. Sausoji ir šlapioji nekrozės. Požymiai, gydymas, baigtys. Gangrena. Formos, subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Medikamentinis ir chirurginis gydymas. Baigtys. Pragulos. Atsiradimo mechanizmas, požymiai, gydymas, profilaktika, slauga.
    Medicina, konspektas(123 puslapiai)
    2011-04-27
  • Bendroji ir žmogaus genetika

    DNR struktūra. Fosfodiesterinė jungtis. Vandenilinė jungtis. RNR struktūra. DNR ir RNR panašumai ir skirtumai. Genetiniai zondai. DNR ląstelėje. Jos susivijimo lygiai eukariotų ląstelės branduolyje. DNR dvigubėjimas (replikacija) prokariotuose ir eukariotuose. Dvigrandės DNR sintezė 5‘-> 3‘ kryptimi. Genas – DNR molekulės dalis. Genų struktūros ypatumai. Žmogaus branduolio genomo charakteristika. Žmogaus genomo sandara. Žmogaus mitochondrijų genomo organizacijos ypatumai. Geno raiška ir jos etapai. Genetinės informacijos nurašymas (transkripcija). Pagrindiniai DNR ir RNR sintezės panašumai ir skirtumai. RNR brendimas. Genetinis kodas. Jo ypatybės. Genetinio kodo lentelės. Transportinė RNR (tRNR). Ribosoma. Pagrindiniai baltymo sintezės etapai. Polipeptidinės grandinės sintezės pradžia. Polipeptidinės grandinės ilgėjimas. Polipeptidinės grandinės sintezės pabaiga. Prokariotų genų raiškos reguliavimas. Operonas ir jo reguliavimas. Eukariotų genų raiškos reguliavimas ir jo lygmenys. Ląstelės ciklas (prokariotų ir eukariotų). Molekulinė chromosomos sandara. Chromosomų struktūra ir morfologija. Kariotipas ir jo analizės principai. Ląstelių mitozė. jos fazės. Pagrindinė mitozės savybė. Lytinis dauginimasis – organizmų genetinės įvairovės šaltinis. Chromosomos per mejozę. Svarbiausios mejozės savybės. Pirmasis mejozinis dalijimasis. Pirmosios mejozės profazės stadijos ir jų ypatumai. Mejozės ir mitozės panašumai ir skirtumai. Ryšys tarp mejozės ir lytinių ląstelių susidarymo. Žmogaus spermatogenezė, oogenezė ir apvaisinimas. Vyrų ir moterų gametogenezės skirtumai. Mejozės įtaka kombinaciniam kintamumui. Aleliniai ir nealeliniai genai. Genotipas. Fenotipas.
    Medicina, konspektas(24 puslapiai)
    2007-04-26
  • Bendruomenės slaugytojo prevencinė veikla, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo

    Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir santrumpos. Opaligės samprata mokslinėje literatūroje. Opaligė. Opaligės atsiradimo priežastys. Opaligės patologija, klinika ir diagnostika. Opaligės eiga, komplikacijos ir gydymas. Opaligės recidyvų profilaktika. Bendruomenės slaugytojo prevencinė veikla, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo, teorinis aspektas. Bendruomenės slaugytojo prevencinė veikla, sveikatos mokymas. Bendruomenės slaugytojo prevencinė veikla, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo. Sveika mityba ir sveika gyvensena-efektyvi profilaktikos priemonė prieš opaligę. Bendruomenės slaugytojo prevencinės veiklos, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo, tyrimas. Tyrimo pagrindimas. tyrimo charakteristika. tyrimo rezultatų analizė. tyrimo rezultatų apibendrinimas. Išvados. Rekomendacijos.
    Medicina, kursinis darbas(49 puslapiai)
    2009-03-20
  • Bevielių sensorių taikomų žmogaus gyvybinių funkcijų stebėsenai tipų apžvalga

    Įvadas. Technologijos ir mokslas. Technologijų pritaikymai medicinoje. Sistemų maitinimas. MEMS. Kūno temperatūros sensorius. MEMS sensorių perspektyvos. Elektromagnetiniu lauku maitinamų sensorių projektai. Miniatiūrinis slėgio sensorius su pasyviu maitinimu. Elektromagnetiniu lauku maitinamo sensoriaus privalumai ir trūkumai. Mikromasyvai genetinei analizei. Išvados.
    Medicina, referatas(11 puslapių)
    2006-05-16
  • Bičių pienelis

    Bendrieji duomenys. Istoriniai duomenys. Sudėtis. Vartojimas. Ar galima su bičių pieneliu išgydyti piktybinį naviką? Bičių pienelio gydomosios savybės. Bičių pienelio vartojimo būdai. Ligos, kurių metu vartojamas bičių pienelis. Bičių pienelio preparatai. Kada bičių pienelio vartoti negalima? Bičių pienelio ir jo preparatų laikymo sąlygos. Rinkimas. Laikymas.
    Medicina, referatas(7 puslapiai)
    2006-01-11
  • Bičių produktai

    Kvėpavimo takų ligos. Virškinimo organų ligos. Chirurginės ligos. Kraujotakos organų ligos. Akių ligos. Vaikų ligos. Kombinuotas bičių produktų vartojimas medicinoje. Bičių pikis liaudies medicinoje. Ausų, nosies, gerklės ligos. Bičių pienelis. Žiedadulkės. Žiedadulkės ligų profilaktikai ir maistui. Bičių nuodai. Pirmoji pagalba apsinuodijus bičių nuodais. Kam neleistina vartoti bičių nuodų. Išvados.
    Medicina, referatas(11 puslapių)
    2005-12-09
  • Bičių produktai (2)

    Įvadas. Medus. Bičių pienelis. Pikis. Bičių duonelė. Vaškas. Išvada.
    Medicina, referatas(9 puslapiai)
    2007-03-09
  • Bihevioristinė medicina ir hipnozė

    Bihevioristinės medicinos įvertinimas. Hipnozės pagrindai. Trumpa hipnozės istorija. Teoriniai hipnozės pagrindai. Miltono Eriksono hipnozės teorija. Nikolo Spano kognityvinės bihevioristinės pažiūros. Hipnozės įsikišimas. Paukščių baimės hipnozinis gydymas. Hipnozės vertinimas. Bihevioristinė medicina ir hipnozė tūkstantmečių sandūroje.
    Medicina, konspektas(13 puslapių)
    2005-09-25
  • Biochemija (13)

    Svarbiausieji žmogaus angliavandeniai. Svarbiausių struktūra, biologinė svarba. Angliavandenių virškinimas burnoje, dvylikapirštėje ir plonosiose žarnose. Angliavandenių rezorbcija. Gliukozės-6-fosfato metabolizmo keliai. Glikolizė: reakcijų seka. Fermentai, katalizuojantys tarpines glikolizės reakcijas ir jų charakteristika. Glikolitinė oksidoredukcija ir jos svarba. Anaerobinės glikolizės energinė vertė ir jos fiziologinė reikšmė. Glikogenolizė; jos reguliacija, energinė vertė. Glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Kovalentinis (fosforilinimo budas) ir alosterinis reguliavimas (modifikacijos). Anaerobinis angliavandenių skilimas mielėse (alkoholinis rūgimas). Etanolio metabolizmas. Pieno rūgšties metabolizmas. Kori ciklas. Gliukoneogenezė ir jos reguliacija. Piruvato oksidacinis dekarbokslinimas. Piruvato dehidrogenazės kompleksas ir jo aktyvinimas. Trikarboksirūgščių ciklas: reakcijų seka, reguliaciniai fermentai ir jų charakteristika. Trikarboksirūgščių ciklo biologinė svarba ir energetinė vertė. Aerobinės gliukozės oksidacijos energinė vertė. Audinių kvėpavimas. Mitochondrijų struktūra ir procesai vykstantys jose. Membranų pralaidumas. Kvėpavimo grandinės struktūrinė organizacija. H+ ir e- nešikliai, jų struktūra. NAD struktūra, biologinė svarba. FMN, FAD struktūra, biologinė svarba. Ubichinonas: struktūra, biologinė svarba. Citochromai: struktūra, biologinė svarba. Elektronų pernešėjų topologija mitochondrijų vidinėje membranoje. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir skyrikliai (diskonjugatoriai). ATP sintezė kvėpavimo grandinėje (oksidacinis fosforilinimas). H+ jonų elektrocheminis gradientas. ATP-azė, jos struktūra ir funkcija. Glikogeno biosintezė ir jos reguliacija. Glikogeno sintetazės ir glikogeno fosforilazės reciprokinė reguliacija. Pentozofosfatinis gliukozės skilimo kelias, jo svarba ir išplitimas. Fruktozės ir galaktozės apykaita. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Angliavandenių apykaitos sturikimai: hiperglikemija, hipoglikemija, cukrinis diabetas. Įgimti angliavandenių apykaitos sutrikimai: galaktozemija, fruktozurija, glikogenozės. Kofermentai: TDP, CoA, lipo rūgštis, UTP; struktūra ir biologinė svarba. Laisvosios gliukozės koncentracija kraujyje ir jos reguliacija.
    Medicina, konspektas(20 puslapių)
    2007-06-21
  • Biochemija (2)

    Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. Cukrinis diabetas. Atriopeptidai. Kininai. Renino-angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Antinksčių šerdies hormonai: struktūra, sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Hormonų veikimas per viduląstelinius receptorius. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą. G baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai –vaistai. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą. Ca ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; membraninė guanilatciklazė. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; citoplazminė guanilatciklazė. NO sintezė, veikimas, biologinis vaidmuo. Somatotropinas (STH). Gonadotropinai. Eukozanoidai (E). Melanotropinai (MSH). Antinksčių žievės hormonai. Moteriškieji lytiniai hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai. Tiroksinas ir kt. Jodtironinai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Skydliaukės hiperf-ja,hipof-ja, jų gydymui naudojami vaistai. Gliukagonas(G). Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu. Audiniai taikiniai. Hormonų ir neuromediatorių receptoriai. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Medžiagų apykaitos reguliavimas organizme. Neląstelinės signalinės molekulės(pirminiai tarpininkai). Hormonų klasifikacija.Biologinio poveikio ypatumai. Neuroendokrininės sistemos hierarchija.
    Medicina, špera(18 puslapių)
    2005-05-27
  • Biochemija (3)

    Pagrindinės baltymų funkcijos, sudėtis, struktūra, savybės. Baltymų klasifikacija. Paprastų baltymų virškinimas, įsisavinimas, puvimas. Amino rūgščių apykaita: peraminimas, dekarboksilinimas, dezaminimas. Ūmios fazės baltymai. Laisvieji radikalai. Kraujo plazmos baltymai. Bendrojo baltymo nustatymas. Baltymų frakcijų nustatymas, diagnostinė reikšmė. Disproteinemijos. Šlapimo rūgšties nustatymas. Kreatinino nustatymas kraujo serume, šlapime. Susidarymas organizme. Ureos nustatymas kraujo serume ir šlapime. Uremijos priežastis ir diagnostinė reikšmė. Kraujo Ph acidozė ir alkalozė. Bilirubino frakcijos, jų susidarymas. Bilirubino nustatymas ir diagnostinė reikšmė. Pagrindinės angliavandenių funkcijos, sandara, klasifikacija. Gliukozės skaidymas organizme: aerobinis ir anaerobinis gliukolizės ciklas. Gliukogenozės. Gliukoneogenezė. Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo serume. Klinikinė reikšmė. Tolerancijos mėginys. Amoniako nukenksminimas organizme, šlapalo sintezė. Lipidų sandara, klasifikacija, funkcijos. Lipoproteinai, jų funkcijos organizme. Cholesterolis ir aterosklerozė. Cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. MTL ir DTL esančio cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. Vandens apykaita organizme. Na,K,Cl nustatymas, klinikinė reikšmė. Fe apykaita organizme. Nustatymas kraujo serume. Fermentų cheminė prigimtis, sudėtis, savybės, reikšmė medicinai. eta-amilazės nustatymas serume. ALT ir AST, rūgštinės ir šarminės fosfatazės nustatymas. Kraujo krešėjimo fiziologija. Kraujo krešėjimo kaskadų teorija. Hemoraginės diatezės. Kraujo prieškrėšuminė sistema. Plazmos rekalcifikacijos laikas. Protrombino ir fibrinogeno nustatymas plazmoje. Kraujo krešėjimo laiko nustatymas pagal Li-Vaitą. Hormonai. 17 ketosteroidų nustatymas šlapime. Biocheminių tyrimų kokybės kontrolė. Saugos priemonės. Laisvieji radikalai, antioksidantai.
    Medicina, špera(26 puslapiai)
    2005-06-10
  • Biochemijos laboratorijos darbuotojų sveikatą įtakojančių cheminių ir biologinių veiksnių tyrimas

    Santrauka. Summary. Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Literatūros apžvalga. Cheminiai veiksniai. Cheminių medžiagų saugojimas ir laikymas. Darbo tvarka su cheminėmis medžiagomis. Rizikos, kurią kelia cheminiai veiksniai, nustatymas ir įvertinimas. Cheminių medžiagų ženklinimas ir pakavimas. Dezinfekuojamos medžiagos. Rankų dezinfekcijai naudojamų cheminių medžiagų poveikis odai. Biologiniai veiksniai. Galimybė užsikrėsti krauju. Apsaugos priemonės dirbant su krauju. Rankų higienos būdai. Tyrimo metodika. Tiriamųjų imties aprašymas. Tyrimo metodai. Tyrimo aprašymas. Tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. Stebėjimo metodo analizė ir apibendrinimas. Preanalizės periodas. Analizės periodas. Poanalizės periodas. Anketinės apklausos analizė ir apibendrinimas. Išvados ir pasiūlymai.
    Medicina, diplominis darbas(40 puslapių)
    2006-11-15
  • Biomechanika

    Biomechanikos mokslo šakos, ryšys su kitais mokslais. Kinematika. Kinetika. Statika. Dinamika. Kūno savybės. Taškas. Poslinkis. Judėjimas. Judesys. Greitis. Inertiškumas. Pagreitis. Jėga. Darbas. Galingumas. Daviklių veikimas. Kūno tūris. Kaulai. Mineralinė kaulų dalis. Osteonas. Volfo dėsnis. Kremzlinis audinys. Sąnariai. Sausgyslės ir raiščiai. Raumuo. Raumens susitraukimas. Raumenų rūšys. Raumenų skaidulos. Raumens persitvarkymas. Kelio jungtis. Meniskai. Girnelė. Klubai. Stuburas. Parametrinės priklausomybės. Statinė jėga. Dinaminė jėga. Kritinis greitis. Ištvermė. Ekonomiškumas. Motorika. Brendimas.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2005-06-05
  • Biomechanika (2)

    Biomechanika: tyrimų ir taikymo sritys. Tiesiaeigis ir kreivaeigis judėjimas. Žmogaus kūno biomechaniniai svertai (greičio, jėgos, pusiausvyros). Raumenų biomechanika: raumens biomechaninis modelis, raumens savybės (kontraktiliškumas, elastiškumas, plastiškumas), raumens susitraukimo rėžimai, raumens susitraukimo jėgos ir greičio ryšys, raumens susitraukimo galingumas. Pusiausvyra. Pagrindinė pusiausvyros sąlyga. Pusiausvyros pastovumo laipsnis. Laikysena. Pagrindinės netaisyklingos laikysenos biomechaninės priežastys. Fizinių pratimų ergonomika.
    Medicina, konspektas(7 puslapiai)
    2010-06-11
  • Biomedicininė technika

    Medaparatūros sąvoka kaip tiesinės ir netiesinės sistemos, jų amplitudės – ir fazės – dažnio charakteristikos, Medaparatūros komponentai ir jų pagrindinės charakteristikos, Fizioterapijos aparatūra, Klausos aparatai, Kraujospūdžio matuokliai (principinės schemos), jų veika, Rentgeno aparatūra (schemos, veika), pagrindinių fiziologinių parametrų ir charakteristikų nustatymas, Tomografai, schemos, jų veika, Branduolio magnetinio rezonanso įrenginių veikos principas, Termografai, schemos, jų veika, Holografijos ir tomografijos matavimo metodai medicinoje, Ultragarso žadintojai jų ypatybės, lygtys aprašančios jų dinamiką, rezonansas, Pjezožadintojų ekvivalentinė schema, jų pagrindinių parametrų skaičiuotė, Pjezožadintojų valdymo schemos, Ultragarso bangų panaudojimas kraujo srauto tėkmės greičiui matuoti, doplerio efektas, Skysčių, dujų, debito matuokliai, veiklos principas, Ultragarso galvutės ir jo skenavimo formos, Dirbtinio kvėpavimo ir narkozės aparatų veikla, juose naudojamų vožtuvų ypatumai, Fotometrai, jų paskirtis, veikla, Skysčių analizatoriai, jų veika, schemos, Ph analizatoriaus schema, veika, Dujų analizatoriai, jų veika, schemos, Šviesolaidžiai, jų pagrindinės charakteristikos. Optiniai lęšiai, jų pagrindinės charakteristikos, Endoskopai, jų sandara, veika, naudojimo sritys, Optiniai medicinos aparatai oftalmologijai, Lazeriniai medicinos prietaisai, Spinduliuotės matavimas, svarbiausieji jos energijos dydžiai, Radioaktyvumo matuokliai, Fotodozimetrai, Elektrosaugos reikalavimai medaparatūrai.
    Medicina, špera(31 puslapis)
    2005-03-07
Puslapyje rodyti po